Kodėl mes tiek daug dirbame? Galbūt verta dažniau patingėti? (ištrauka iš debesyla.lt knygos)

Dalinamės debesyla.lt tinklaraščio autoriaus Danieliaus Goriunovo knygos „Tinginio manifestas“ ištrauka.

 

Kodėl mes dirbame?

Šį kartą kreipiuosi asmeniškai į tave – nebe į alternatyvųjį save: kodėl renkamės daryti tai, ką darome, vietoj to, kad nedarytume nieko bei apduję stebėtume baltas lubas su jų voratinkliais?

Kodėl lankome mokyklas ir mokomės 12 + 4 + galbūt dar 2 metus? Kodėl skaitome knygas? Kodėl (kartais) rūpinamės sveikata ar įsidarbiname prestižinėse darbovietėse, vien siekdami garbės bei įspūdingų CV įrašų?

Kodėl nuolat trokštame nuveikti daugiau ir tapti geresniais už praeities save ar aplinkinius? Kodėl norime daugiau turto, pasiekimų, šlovės? Ir kodėl tuo pačiu metu dar trokštame poilsio, laimės bei ramybės?

Štai keli atsakymai, kurie jau galbūt virpa tavo galvoje:

• Dirbu, kad galėčiau pasiekti kažką daugiau, nei turiu dabar.
• Dirbu, kad ateityje galėčiau ilsėtis, kaip niekada nesiilsėjau.
• Dirbu, kad galėčiau išlaikyti šeimą ir turėčiau stogą virš galvos.
• Dirbu, nes darbas sveika mano kūnui ir mintims.
• Dirbu, nes man paprasčiausiai smagu dirbti.
• Dirbu, nes daugiau neturiu ką veikti.

Ar panašiai.

Ir, jei atvirai – visi šie atsakymai geri. Jei prieš akimirką jaudinaisi, kad kažkuris jų nėra teisingas, tuomet nurimk. Nesiruošiu tavęs teisti. Juk mes draugai.

Tačiau turiu idėją.

Galbūt mes viską darome tik dėl malonumo?

Nors, rodos, dirbame dėl daugelio priežasčių, mūsų darbas, veikla, užimtumas – tai susilieja į vieną kertinį žmogiškąjį poreikį: gyventi maloniai. Ir tik tai, turbūt, skatino urvuose gyvenančias beždžiones sukurti internetą⁶ ar paleisti zondus į vis kitas Saulės sistemos planetas⁷ .

Tai tas pats hedonistinis malonumas, kurį filosofai kaip George Edward Moore įvardina kaip neapibrėžiamą, taigi neįmanomą⁸, ir kuris kartais turi tokį neigiamą įvaizdį mūsų visuomenėje⁹.

Juk galbūt mes…

• Dirbame, kad galėtume nusipirkti maisto ir geriausiai – skanaus.
• Dirbame, kad galėtume išlaikyti šeimą – nes gyvi vaikai šiek tiek smagiau nei kitokie.
• Dirbame, kad būtume tikri dėl savo karjeros – nes lipti laipteliais ir augti maloniau, nei stovėti vietoje.
• Dirbame, kad sulauktume dėmesio – nes maloniau sočiai girtis, kokie esame užimti, nei gyventi tyliai susitelkus į vieną tikslą¹⁰.
• Dirbame, kad turėtume pasirinkimą – nes troškimas gebėti rinktis nugali net baimę mirti¹¹ .
• Ar net kai kurie mūsų gyvena kančioje, tikėdami, kad vėliau tai suteiks laimę. Studijuodami neįdomias temas, dirbdami nekenčiamus darbus, gyvenami šalyse, kuriose aplinkiniai kalba tik norvegiškai arba airiškai¹².

Pastebi panašumą?

O kodėl tu šią akimirką klausaisi manęs ar kartais tvarkaisi namus? Argi ne taip pat siekiant gauti kažko daugiau, nei turėjai anksčiau? Žinių, gerų kvapų tualete, dar šlakelį to malonumo, kurį patyrei prieš kelias akimirkas?

Malonumas veža mus. Taip sukurta mūsų gyvybės forma. Nuo pat chemikalų atsiradimo, kurie turėjo tik dvi reakcijas: gera ir negera, visi evoliucijos žingsniai iki šiandienos buvo paremti malonumo ir nemalonumo pasirinkimais¹³.

Kaskart laimėjo malonumas gyventi, nei nemalonumas numirti.

Ir, kas svarbiausia – gyventi remiantis malonumu nėra blogai.

Bet apie tai vėliau. Pirmiau atlikime vieną pratimą. Taip, kartu. Aš jį irgi atliksiu.

Tau reikės patogiau įsitaisyti, bent akimirkai užčiaupti savo vidinį nuolat komentuojantį balsą (o taip pat televizorių, radiją, vaikus ar tėvus fone) ir atsipalaiduoti. Įsivaizduok, jog iškepiau gardžiausio pyrago ir ką tik jo saldžiai privalgei.

Taigi…

Ko tau reikia, kad tavo gyvenimas būtų malonus?

Neskubink savęs ir pagalvok. Tęsk 2-3 minutes. Ko tau reikia, kad gyventum laimingai? Pavyzdžiui – kokių daiktų? Žmonių? Veiklų? Nuosavybių? Įgūdžių? Kojų, rankų, lytinių organų? Gal kepenų dar visai prireiktų? Ne, ne vištelių, o tavo. Jei tektų išgyventi saloje be elektros, kažkur viduryje Ramiojo vandenyno – ko tau būtinai reikėtų, antraip numirtum?

Dabar ne laikas juokams. Pagalvok.

…
…
…

Jei nori, atsakymus užsirašyk ant popieriaus lapo, savo rankos arba ištark, nors pašnibždomis, garsiai. Kas tavo sąraše?

Spėju, jog nepaisant, kas jame bebūtų – tavo atsakymai skirsis nuo manųjų. Nes esame skirtingi žmonės ir jei mano maloniam gyvenimui reikia Asus Zenbook kompiuterio, tai nežinau, ar jo reikės tau.

Tačiau. Tačiau.

…Esu tikras, kad mūsų atsakymai taip pat turės panašumų.

Nes tikiu, jog visiems žmonėms be išimties tereikia tik 4 dalykų,
kad galėtų gyventi maloniai.

Taip, keturių. Nulių nepamiršau.

Kas tai?

Na… Nuo 2005-tųjų iki 2010-tųjų metų Ilinojaus universiteto vykdytuose tyrimuose¹⁴ 122 pasaulio šalyse buvo apklausti 60865 dalyviai. Jiems užduotas paprastas klausimas – kas svarbiausia jų gyvenimuose? Taip ieškota santykio su Maslow poreikių hierarchijos teorija¹⁵ ir iš dalies rasta.

Apie 400 metų prieš Kristų gyvenęs graikų filosofas Diogenes iš Sinopės¹⁶ kūrė naujas Asketizmo ir Cinizmo idėjas¹⁷, panašiu metu gyvenęs Epikūras iš Samos¹⁸ pristatė tingaus ir prasmingo gyvenimo idėjas¹⁹, o aš jau kelis metus stebiu Kauno benamių gyvenimus.

Ir visa tai rodo, kad žmonėms tereikia:

1. Maisto ir vandens. Nes be to sunku galvoti, dirbti, bendrauti. Pažiūrėk į alkoholikus, kurie prageria viską ir po to nebeturi pinigų maistui – jie liaujasi tądien gerti vien, kad rastų maisto ir vandens.
2. Šilumos. Dažniausiai tai suvokiama namų pavidalu, bet tapus benamiu tiks ir šilumos skirstymo punktai ar įvairūs sandėliai. Be šilumos – ne kas. Prie jos prisideda ir jaukumas – pavyzdžiui, jaukūs apatiniai ar minkštesnė lova.
3. Santykių. Įdomus dalykas, kurį kartais pamirštame. Kol neturime ryšio su kitais žmonėmis, tol nepažįstame patys savęs, o moksliniai tyrimai, kaip jau 75-erius metus atliekami Harvardo universiteto²⁰ , rodo, kad geri santykiai yra didžiausią laimę gyvenime suteikianti stichija. Ryšys su draugais, kolegomis, kaimynais – svarbu, kad ne tik su savimi. Ir geriausia, kai tave priima, neteisia, myli. Kalbant apie alkoholikus ir kitus narkomanus – tyrimai rodo, kad į narkomaniją nuklystama tik po santykių griuvimo²¹.
4. Ir žaidimų. Hobių, kūrybos, mėgstamo darbo, pramogų – viso to, ką veiktų vaikas, jei būtų tavo kūne. Mes esame sutverti žaisti nuo mažumės (augti, mokytis, tyrinėti) ir tai teikia laimę. O, kaip jau minėjau – įkalinimas belangėje yra viena griežčiausių įmanomų bausmių žmogui, pamažu vedanti link nepataisomų psichinių traumų²².

Pažvelk į savo sąrašą. Kas tau teikia malonumą? Ir, spėju, matai, kaip tai susiveda į šiuos keturis poreikius?

Štai keli pavyzdžiai iš mano malonumų sąrašo. Man svarbu turėti…

• …Šaldytuvą, kad turėčiau kur ilgiau laikyti maistą. (Maistas).
• …Kompiuterį, kad turėčiau su kuo dirbti. (Žaidimas).
• …Penkis vienetus apatinių kelnaičių, kad galėčiau kas 2 dienas jas keisti ir nepritrūkti. (Šiluma).
• …Baltų sienų namuose, nes man tokios smagiau. (Šiluma).
• …Burną, rankas ir sveiką protą, kad galėčiau dalintis savo mintimis. (Santykiai).

Ir taip toliau.

„Hmm. Tai viskas, ką darau, susiveda į šiuos keturis poreikius?“

Taip, būtent. Ir yra dar viena, svarbesnė, idėja.

Tau nereikia dalykų, kurie šiandien suteikia malonumą. Tau nereikia darbo (dėl maisto, šilumos ar žaidimo), nereikia vyro ar žmonos (dėl santykių), nereikia automobilio (dėl darbo, santykių ar dar ko kito)… Užtenka tik išpildyti poreikius.

Prisimink paauglystę. Jei dar esi paauglys, tai atsuk laiką daugmaž metais atgal. Spėju, gali prisiminti draugus, kuriuos pažinojai, tačiau pamažu pamiršai. Tai idealus pavyzdys, ką noriu pasakyti – draugai keičiasi: dabar turi kitus, bet poreikis turėti santykį su maloniais žmonėmis išlieka.

Panašiai atsitinka ir su kitais poreikiais.

„Hm! Viską darau dėl keturių poreikių… Verta užsirašyti,
tačiau – kas iš to?“

Kas iš to? Na… Tai gal mums derėtų susitelkti į tai, kas išties reikalinga, o ne į priemones, kurias naudojame pakeliui? Pavyzdžiui:

• Mažiau dėmesio kreipti į darbą, o daugiau, kaip gauti džiugaus laiko sau, šeimai, draugams ir giminėms?
• Mažiau dėmesio kreipti, kokio naujausio žaidimo nori tavo vaikai, o daugiau, kodėl jie nori? Pavyzdžiui, gal ne žaidimo kainoje esmė, o ar žaisi kartu su jais?
• Mažiau dėmesio kreipti į tą nupirktą pusiau supuvusį pomidorą, o daugiau, kaip išnaudoti sveikuosius?
• Mažiau atidėlioti darbus slenkant feisbuko siena, o daugiau dirbti tai, kas išties veža?
• Mažiau nervintis ir daugiau džiaugtis gyvenimu?

Taip, žinau, galbūt tai skamba nuvalkiotai. Bet greitai suprasi, ką turiu omenyje. Arba jau dabar gali suprasti – juk šios knygos pavadinimas yra „Tinginio manifestas“.

Šiandien tau papasakosiu apie temas, kurios man padėjo atrasti tinginystės žavesį ir susitelkti į maloniausias gyvenimo dalis, išmetant bjauriausias. Tai:

1. Atsisakymą. Ir kaip man tai padėjo išmesti vertės neturinčius daiktus, žmones, darbus, įpročius ar įsitikinimus velniop… Paliekant daugiau vietos geriems to atitikmenims.
2. Produktyvumą. Ir kaip išvalius savo gyvenimo mišką nuo prieštankinių spygliuotų vielų atsiranda daugiau jėgų bei sugebėjimo atlikti viską protingiau, lengviau, greičiau.
3. Ir tinginystę. Ir kodėl tinginiauti yra geriausias dalykas, kuriuo gali užsiimti. O taip pat, kodėl turėtum mokytis iš 5-iamečių vaikų arba protingiausių Graikijos bei Romos antikos filosofų.

Ir kas turbūt tau bus visai smagu: aš negrūsiu savo įsitikinimų į tavo galvą. Ir naują gyvenimą tu susikursi pagal savo taisykles.

Pavyzdžiui, mano kasdienybėje vietos filmų žiūrėjimui nėra. Aš nežiūriu filmų, nes man jie nesuteikia malonumo. Bet galbūt tai yra ta veikla, kuri tau duoda begalę minčių, o taip pat suartina su kitais žmonėmis? Tuomet galėtum tai pasilikti. Ir panašiai.

Bet pirmiausiai… (tęsinys žemiau)

 

Paaiškinimai

⁶ Aišku tarpe dar reikėjo sukurti kompiuterį ir Youtube.

⁷ Kaip jaustis planetoms?

⁸ Savo knygoje „Principia Ethica“ (1903) jis teigia, kad malonumo neįmanoma apibrėžti, todėl jis yra pernelyg abstrakti sąvoka, taigi to neverta siekti.

⁹ Šis įvaizdis turi priešistorę: galima atsekti iki pasakų apie Perkūną bei Kipšą ar Kristijono Donelaičio „Metų“ (~1770), kur giriami dirbantys ir peikiami tinginiai. Neseniai sulaukiau laiško iš lietuvių kalbos mokytojos, aukštinusios donelaitišką požiūrį bei priėmusios mano pasiūlymą patinginiauti kaip įžeidimą jos pasiekimams. Aš negaliu pasakyti, ar mūsų tautos pamaldumas darbui yra gerai, ar blogai, tačiau tai tikrai išlikę net ir šiais laikais, kai laukų arti nebereikia. Jei įdomu, cenzūruotą laišką gali perskaityti http://debesyla.lt/tm/donelaitis/

¹⁰ Niekad nemėginai feisbuke pasigirti šauniais dalykais, kuriuos darysi ateityje? Pabandyk. Pamatysi, koks tai saldus narkotikas. Pažadus tavo draugams smagu palaikyti, o tu galėsi maudytis šlovės spinduliuose. Būtent dėl šio narkotiko saldumo ir patariu liautis kalbėjus apie savo tikslus: http://debesyla.lt/tikslu-siekimas-niekam-nesakyk/

¹¹ Kaip už laisvę pasirinkti kovojo Lietuvos nepriklausomybės mūšiuose dalyvavę herojai. Plačiau apie pasirinkimo galią rekomenduoju skaityti Sheena Iyengar knygoje „The Art of Choosing“ (2010).

¹² Taip, yra tokia airių kalba – tai ne anglų.

¹³ Kaip John H. Conway „Game of life“ (1970).

¹⁴ Tay ir Diener (2011) „Needs and subjective well-being around the world“.

¹⁵ Spėju, kad apie ją girdėjai. Tai sena teorija, apie kurią rašoma daugumoje psichologijos enciklopedijų, įskaitant Vikipediją. Maslow 1943-čiais metais bandė išrikiuoti žmogaus poreikių tvarką pagal svarbumą. Beje, santykis minėtuose tyrimuose rastas pusėtinai – poreikiai sutampa, eilės tvarka – ne.

¹⁶ Dar žinomas kaip Cinikas Diogenes, gimęs 412-tais ar 404-tais metais, miręs 323-čiais metais prieš Kristų.

¹⁷ Ir sakoma, kad gyveno turėdamas vos kelis daiktus. Statinėje. Deja, tiesioginių Diogenes kūrinių neišliko, nepaisant, kad sakoma, jog jis parašė kelias knygas ir spektaklius. Rekomenduoju, užtat, Robert F. Dobbin knygą „The Cynic Philosophers: from Diogenes to Julian“ (2012), kurioje nemažai pasakojama apie Diogenes ir kitus cinikus.

¹⁸ Nusipelnęs būti vadinamu tiesiog Epikūru, gimęs 341-mais metais, miręs 270-tais metais prieš Kristų.

¹⁹ Tiesioginių rašytinių šaltinių vėlgi neišliko, spėjama dėl vėlesnių amžių krikščionių įsikišimo. Todėl rekomenduoju Eugene O’Connor knygą „The Essential Epicurus“ (1993), kurioje sutraukti išlikę Epikūro raštai.

²⁰ Juos veda Robert J. Waldinger ir apie tai pristatė TEDxBeaconStreet kalboje „What makes a good life? Lessons from the longest study on happiness“ (2015).

²¹ Plačiau Johann Hari knygoje „Chasing the Scream“ (2015) ir jo TEDxLondon kalboje „Everything you think you know about addiction is wrong“ (2015).

²² Ganserio sindromo ir panašių.

 

Tinginystė

Argi ne keistai šis žodis slysta nuo liežuvio? Pabandyk ištarti tai garsiai. Pabandysiu ir aš. Jis man nuskamba kaip koks medus – saldžiai, tačiau kartu lipniai ir kažkaip nesinori jo valgyti visą dieną.

O kaip tau skamba tinginystė? Kas ji tau? Malonus poilsis ar tas bjaurus atidėliojimas svarbesnių darbų, kuriuos tikrai turėtum padaryti, tačiau smagiau būtų nedaryti?

Mano įsitikinimu, tinginystė yra geriausia veikla, kuria gali užsiimti.

…Nes ji ne tik padeda išpildyti ketvirtąjį kertinį poreikį – žaidimą, darbą, hobį, kūrybą – bet ir sukuria laiko tavo santykių su aplinkiniu pasauliu stiprinimui, duoda laiko ir geresnėms mintims, kaip greičiau ir lengviau uždirbti duonai ar namų šildymui.

Galima visą gyvenimą dirbti, spausti iš savęs paskutinį prakaito lašą ir tapti geriausiu, visą parą dirbančiu, bei beveik nemiegančiu robotu. Arba galima tinginiauti, džiaugtis bei išlikti žmogumi, kokiu buvai vaikystėje.

Aišku, kalbant apie tinginystę, kaip ir didžiąją dalį kitų temų, daug kas priklauso nuo to, kaip apsibrėšime mūsų pokalbio objektus. Sakoma, kad graikų filosofas Sokratas buvo tas, kuris sukūrė tradiciją diskusijas pradėti nuo apibrėžimų. O tai juk labai šauni mintis.

…Visgi, vieniems žmonėms (gal ir tau?) tinginystė tikrai neskamba maloniai. Galbūt mūsų įvardinimai skiriasi? Pabandykime atsakyti į kelis klausimus.

 

Pirmoji idėja. Bet ar tinginystė nėra tas nemalonus jausmas atidėliojant darbus ir nerandant motyvacijos?

Mūsų sugebėjimas atidėlioti nesmagius darbus yra turbūt begalinis. Jei nebūtų interneto, video žaidimų, knygų ar draugų, garantuoju, kad rastume dar milijoną alternatyvų, kaip iššvaistyti laiką.

Ir, tiesą sakant, tai patyriau 2015-tųjų metų gruodį, kai Kalėdų proga pabandžiau visam mėnesiui atsijungti nuo interneto²³ . Visgi internetas buvo mano didžiausias laiko vagis su tais Feisbukais, Youtubais, Miglės Anušauskaitės komiksais, Geležinės lapės anekdotais…

Tačiau, net ir atsijungus nuo interneto, kur pastaruosius 9-erius gyvenimo metus praleisdavau didžiąją dalį dienų, radau naujų progų atidėlioti.

Kadangi tai buvo beveik Kalėdų metas, pradėjau pakuoti dovanas draugams ir ne tik. Taip pat skaičiau knygas. Ir dar pastačiau tris sniego senius. Ir parašiau krūvelę vėliau net nepublikuotų tekstų…

…Vien tik vengdamas darbo su tinklaraščiu, jo straipsniais, mokymais, konsultacijomis.

Bet.

Jei tinginiauji, dar nereiškia, kad atidėlioji.

Yra skirtumas tarp atidėliojimo ir tinginystės. Nes juk tinginystė taip pat yra visa aibė malonių, o galimai ir sveikų, veiklų. Pavyzdžiui:

• Skaityti knygas… Bet skaityti ne vėžį keliantį šlamštą, o tas, kurios yra ir malonios, ir atpalaiduoja, ir stiprina tavo protą.
• Pasivaikščioti po parduotuves… Bet ne po Maximą, o tas, kurių net vidaus interjerai malonūs tavo akims²⁴.
• Bendrauti su draugais… Bet ne apie orą, o apie socio-politinę situaciją tavo gimtame krašte.
• Klausytis muzikos savo kambaryje… Bet ne sėdėti suakmenėjus, o mėgautis muzika ir šokti, kaip kartais klausydamas muzikos šoku aš.

Ir panašiai.

Ar tavo proto, savijautos, įžvalgų ar kūno ugdymas yra atidėliojimas? Vargu, nes čia išmetei visus nepasitenkinimą keliančius kabliukus iš savo galvos ir atlaisvinai vietą laimei.

O ar tai tinginiavimas? Taip, iš esmės taip – juk tai tikrai malonu ir smagu, o tavo promočiutė darbu to tikrai nepavadintų.

„Tai galima arba atidėlioti… Arba mėgautis gyvenimu? Ir tai skiriasi?“

Būtent.

Tokią tinginystę mėgaujantis gyvenimu aš vadinu Sąmoninga tinginyste. O tokią, kai tinginiauji, tačiau nesupranti, kad galėtum vietoj kančios šiuo procesu mėgautis, vadinu Nesąmoninga. Arba idiotiška.

Mes turėtume daugiau mėgautis ir mažiau kankintis. Atidėliojant nuo kažko bėgi, o tinginiaujant – keliauji į priekį šiek tiek neįprastu, tačiau naudingu ir maloniu keliu.

 

Antroji idėja. Bet ar tinginystė nėra nuobodu?

Mano vaikystėje – nežinau kaip ir kodėl – būdavo dienų, kai nežinodavau ką veikti. Tomis dienomis su broliu gulinėdavom ant kilimo svetainėje ar ant pledo, patiesto ant žolės kieme, ir garsiai dejuodavome: „Nėėėraaa kąąąą veikti…“.

Ir išties – galima pagalvoti, kad nuobodulys irgi viena tinginystės rūšių. Kartais tinginiauti išties nesmagu, nes nevyksta nieko naujo, o tik seni atidėliojimo ar laiko leidimo įpročiai – nusibodusias laidas kartojanti televizija, tie patys žmonės, vietos, pomėgiai…

Tačiau čia irgi yra skirtumas tarp Nesąmoningos ir Sąmoningos tinginystės:

Sąmoninga tinginystė paremta žaidimu. Ir dėl to ji jaudinančiai smagi.

Sąmoninga tinginystė yra augimas. Tai kelionė. Tai pokytis. Tai naujos pamokos. Tai naujos žinios ir nauji įgūdžiai.

…O moksliniai tyrimai, kaip atliekami Lietuvos sporto universitete²⁵, rodo, kad naujos veiklos atgaivina smegenų neuronus, stiprina jų ryšius ir kartu tiesiogine prasme ilgina gyvenimą, o perkeltine – dovanoja daugiau jaudinančių prisiminimų per tavo gyvenimo akimirkas.

Tik ar tau reikėjo tyrimų? Spėju ir taip pastebėjai, kad gyvenimas užsiimant naujomis veiklomis atrodo smagesnis ir ilgesnis. Ar ne? Šią tinginystę tau ir pristatau. Tą, kuri suteikia progas naujovėms, ne nuoboduliui.

 

Trečioji idėja. Bet ar tinginystė nėra psichologiškai žlugdanti? Ar ji nenaikina disciplinos ir valios stiprybės?

„Juk jei tinginiausi ir darysi tik tai, kas malonu, tapsi silpnuoliu! Jei pasiduosi malonumui, nesugebėsi nieko padaryti pats! Tu nieko neišmoksi ir liksi paskutinėje vietoje!“

Aišku, aš tik įsivaizduoju, kad kas nors gali taip sakyti. Logikos čia yra:

„Juk malonūs dalykai nestiprina! …Ar ne?“

Tik ar tekantis vanduo pavertė tave paskutiniu ištižėliu?

Juk galėtum turėti šulinį prie namų ir kaip normalus žmogus kasdien po 4-5 kartus parsinešti vandens kibirais. Taip daro viena mano kaimynė, vienintelė rajone neturinti vandentiekio. Bet neeee, tau reik vandens! Iš čiaupo! Ir dar šilto!? Be kalkių?! Geriamo?!

Vytautas Didysis tavimi bjaurėtųsi!

Ir nesvarbu, kad galimai vien tekantis vanduo mūsų gyvenimus prailgino beveik dvigubai²⁶. Juk jei tai tinginystė – ji žlugdo. Panašiai kaip ir automatiškai apmokamos telefono abonemento ar elektros sąskaitos, internetiniai užsakymai į namus ar tik svarbiausių dalykų atsirinkimas iš gausos.

…Na gerai, įsijaučiau.

Bet turbūt supranti, ką turiu omenyje? Tinginystė buvo beveik visų išradimų variklis, o vien tai, kad turi elektrą namuose ar nereikia kasdien savo rankomis medžioti valgio, mūsų nesužlugdė, o kaip tik davė daugiau laiko efektyviam smegenų naudojimui. Mums nebereikia patiems auginti maisto, taigi laiką galime skirti moksliniams tyrimams ir savęs pažinimui.

Panašiai padės ir kitų šiuolaikinių niekalų atsisakymas bei automatizavimas – tai yra sveikos tinginystės sudedamosios dalys. Bet apie šias dvi temas papasakosiu kiek vėliau.

 

Ketvirtoji idėja. Bet ar tinginystė nėra neproduktyvu?

Nesenai vienoje KTU leidyklos knygoje²⁷ perskaičiau tokį medinį anekdotą…

Viena mama pasakoja kitai: „Žinai, o mano sūnus užsiima nauja veikla. Meditacija kažkokia. Nežinau kas tai, bet vis geriau, nei sėdėtų rankas sudėjęs!“

Ir, pripažinsiu, jis mane prajuokino tik po kokios pusės minutės, kai perskaitęs dar vieną knygos puslapį nusijuokiau ir grįžau pasigėrėti dar kartą.

Mūsuose, Lietuvoje, dar gaju galvoti, kad tinginiaujantis žmogus yra tas, kuris nieko nenudirba. Verkia duona tinginio valgoma, tinginio darbą velnias neša, tinginystė blogiau už ligą²⁸ ir taip toliau…

…Tik seniausios žmonijos filosofijos (romėnų²⁹ , o kartu ir indų³⁰  ) ar moksliniai tyrimai³¹ rodo, kad yra kaip tik priešingai.

Sąmoninga tinginystė darant tai, kas malonu, svarbu ir naudinga
yra velniškai produktyvu.

Ir mes galime visą Nesąmoningą tinginystę paversti naudingąja.

 

Paaiškinimai

²³ http://debesyla.lt/menesis-be-interneto/

²⁴ Aš todėl mėgstu prabangių prekių parduotuves. Ten paprasčiausiai smagu užeiti. Net nebūtina pirkti – galima pažaisti pirkėją ir neperkant!

²⁵ Apie juos rašo LSU rektorius Albertas Skurvydas knygoje „Modernioji neuroreabilitacija“ (2011).

²⁶ David Cutler ir kt. (2004) „The Role of Public Health Improvements in Health Advances“.

²⁷ Rosita Lekavičienė ir kt. „Psichologija šiandien“ (2008).

²⁸ Citatos iš Wikiquote projekto, http://debesyla.lt/tm/wikiquote/, paimta 2016 m. rugpjūčio 10 d. Taip pat Joninos Lipskienės knygos „Vaizdingieji lietuvių kalbos posakiai“ (2008).

²⁹ Lotyniškai tokia sąmoninga tinginystė užsiimant kūrybine veikla vadinta „Otium“. Tai buvo pažįstama idėja to laiko filosofams, o taip pat ir kitiems Romos gyventojams. Dažnai įvardinta kaip „svarbiausia gyvenimo dalis“.

³⁰ Apie 500-tus metų prieš Kristų kalbėjo Sidharta Gautama ir jo pasekėjai.

³¹ Plačiau apie šiuos vėliau. Bet dar 1926-tais metais 8 valandų (vietoj 10-14 val.) darbo dienas savo darbuotojams nustatė Henry Ford, o darbo našumas išaugo. Panašūs pokyčiai paplito likusiame pasaulyje.

 

Kur įsigyti knygą?