Dauguma nereikalingo nerimo kyla iš tavo perdėto susirūpinimo dėl klaidų darymo, kitų žmonių nepritarimo ir būtinybės būti absoliučiai tikram, kad jie visada tave palaikys.
Kitas svarbus nerimo šaltinis, yra nerimo diskomfortas – tavo poreikis turėti garantiją, kad nepateksi į pavojų ar iš tavęs neatims tų dalykų, kurių nori.
Dauguma nereikalingo nerimo kyla iš tavo perdėto susirūpinimo dėl klaidų darymo, kitų žmonių nepritarimo ir būtinybės būti absoliučiai tikram, kad jie visada tave palaikys.
Tai galėtų būti pavadinta įvykių rūpestis (event-concern) arba pasaulio rūpestis (world-concern). Tu ne tik stipriai trokšti, kad įvykiai klostytųsi kaip nori, bet to reikalauji kaip neabejotino fakto ir darai spaudimą, kad sąlygos, kurių negali kontroliuoti, absoliučiai susiklostytų pagal tavo norą.
Besąlyginis kitų vertinimas – tai ir besąlyginis sąlygų suvokimas. Tu ne tik trokšti, kad viskas klostytųsi pagal tavo norus, bet supranti ir tai, kad gali klostytis ne pagal tavo norus – faktiškai gali būti atvirkščiai. Todėl tu realistiškai vertini atsitikusius nepageidautinus dalykus, dėl jų neinkšti ir nespiegi, stengiesi kaip galėdamas juos pakeisti, o jeigu tai neįmanoma, maloniai gyveni su jais.
Dabar tu žinai tris pagrindinius kelius, vedančius į nerimą:
- suvoki savo nemalonias klaidas ir nesėkmes;
- suvoki frustraciją dėl to, kad kiti žmonės tau neleidžia gauti ko nori arba priverčia paimti ko nenori;
- galų gale suvoki užtvaras, kurios tau trukdo ką nors pasiekti.
Na, štai – ar dar liko dėl ko nerimauti? Labai mažai!
Albert Ellis. Kaip nepasiduoti nerimui ir jį kontroliuoti.
Paruošė Igor R. ir Rūta K.
