Man žūt būt reikia jūsų pagalbos, kitaip išprotėsiu. Mes – mano žmona, vaikai ir žmonos giminaičiai – gyvename viename kambaryje. Todėl mūsų nervai ant ribos, mes visi šaukiame vienas ant kito. Ne kambarys, o tikras pragaras.
– Ar prižadi daryti viską, ką tau paliepsiu? – šiurkščiai paklausė Mokytojas.
– Prisiekiu viską padaryti.
– Puiku. Kiek turi gyvulių?
– Karvę, ožką ir šešias vištas.
– Susivesk juos visus pas save į kambarį. Paskui po savaitės ateik pas mane.
Mokinys išsigando. Bet juk buvo prižadėjęs paklusti! Taigi, susivedė gyvulius. Po savaitės apgailėtinai atrodantis ir dejuodamas jis sugrįžo:
– Mano nervai pakrikę. Purvas! Smarvė! Triukšmas! Visi baigiame išprotėti!
– Grįžk, – tarė Mokytojas, – ir išvesk gyvulius lauk.
Vyras bėgo namo visą kelią. O kitą dieną grįžo spindinčiomis iš džiaugsmo akimis:
– Koks nuostabus gyvenimas! Gyvuliai lauke. Namie tikras rojus – taip tylu, švaru ir erdvu!
A. de Mello. Kvietimas mylėti.
Paruošė Rasa V. ir Egidijus C.
