Lengviausias būdas pastebėti jausmus, kurie gali pakenkti mums ir aplinkiniams, – tai laikyti juos deginančiomis emocijomis. Tik pagalvokite apie pyktį, pavydą, puikybę ar net godulį; vos tik šie jausmai įkaitinami, jie sudrumsčia mintis, jautrumą ir mūsų tikrąjį „aš“. Mes tikrąja to žodžio prasme tampame karštakošiais, pyktis ir godulys gali išsiveržti lauk pakenkdami kitiems arba tūnoti mumyse, kunkuliuoti, virti ir neleisti blaiviai mąstyti.
Troškimas yra kaip sūraus vandens gėrimas – kuo daugiau geri, tuo labiau troškina.
Pozityvūs jausmai – meilė ir atsidavimas gali taip pat sukelti nemažai rūpesčių, gali net pravirkdyti, tačiau jie kyla ne iš savanaudiškumo, o iš jautrumo ir nuoširdaus susirūpinimo kito gerove. Tad nors ir galite prisirišti prie geidulių ir dėl to likęs vienas jaustis labai vienišas, tikros meilės atveju jūs patiriate laisvės pojūtį ir suprantate, kad jums kai kas rūpi, tačiau nesate valdomas to žmogaus, ir, savo ruožtu, nesistengiate jo valdyti ar būti savininkiški jo atžvilgiu. Nes jei vis dėlto stengsitės jį kontroliuoti, jūsų emocijos taps dar nuožmesnės ir jausitės sunerimę, nesmagiai, tarsi nesavi.
Puikybė
Puikybė yra tai, ko turite saugotis kasdien. Pažvelkite į veidrodį. Gal jūsų gražios akys ar daili nosis ir tuo didžiuojatės. Yra daugybė dalykų, kuriais galime didžiuotis. Šių dienų pasaulyje manoma, kad tai gerai; puikybė painiojama su pasitikėjimu savimi. Esate mokomi didžiuotis savimi ir trokšti, kad jūsų šeima ir draugai jumis didžiuotųsi. „Nagi, didžiuokis savimi, nesidrovėk, tu geriausias.“ Būtent dėl tokių pamokymų pasaulis darosi chaotiškesnis; būsimos kartos susidurs su labai rimta problema. Riba tarp šių dalykų yra sunkiai apčiuopiama, tačiau noriu pabrėžti, kad tai, dėl ko didžiuojatės, gali būti išties puiku, tik nereikia tuo puikuotis. Gražūs dalykai visada gražūs, tačiau neturėtume apgaubti jų puikybe, tegul jie sau būna; tebūnie jie geri, bet neskatina pavydo ir troškimo turėti dar daugiau. Jei nesate išpuikę, galite turėti viską. Viskas yra gerai, jeigu jaučiate saiką. Tačiau būkite atsargūs, netapkite arogantiškais išpuikėliais, besididžiuojančiais savo kūnu, pinigais, vardu ir reputacija. Atminkite tai.
Pavydas
Pavydas, kaip ir puikybė, yra pasalūniškas jausmas, galintis bet kada išlįsti į paviršių. Pyktis ir godulys nėra pasalūniški – juos pastebime iškart. Tačiau puikybę nesunku supainioti su pasitikėjimu savimi, o pavydas gali įsėlinti į mūsų kasdienybę tuomet, kai iš visų jėgų stengiamės, kad mums pasisektų. Kai labai stengiamės, kyla pagunda lyginti save su kitais ir pavydėti tiems, kuriems, mūsų manymu, sekasi geriau. Arba, kai pernelyg įsikimbame santykių, visur galime įžvelgti priežastį pavydėti: negalime atsipalaiduoti ir laisvai jaustis su savo partneriu ar draugu. Tai neleidžia mums mokytis ir augti, sukelia nesusipratimus, užbraukia mūsų pastangas ir, net jei stengiamės iš visų jėgų, nebesugebame džiaugtis gyvenimu, jis tampa užnuodytas.
Pyktis
Pyktis dažnai apibūdinamas kaip „raudonoji migla“, apgaubianti taip, kad daugiau nebegalime valdyti jausmų, o kartais – ir veiksmų. Pyktis gali užvaldyti, tačiau mes taip pat galime išmokti jį valdyti, numalšinti liepsnas ir ugdyti toleranciją bei kantrybę. Jei leisite savo pykčiui prasiveržti skaudžiais žodžiais ar veiksmais, galite iš tiesų užgauti kitus, tačiau žmogus, kuris nuo to nukenčia labiausiai, esate jūs pats. Tik prisiminkite, koks sutrikęs jaučiatės po pykčio proveržio. Sutinku, labai nesveika slėpti pyktį viduje, nes tai sukuria siaubingą ir skausmingą įtampą, galinčią bet kada jus išduoti, tačiau, jei neišmoksite valdyti vidinio pykčio, nuolat susidursite su išoriniais dirgikliais ir būsite nepaliaujamai provokuojami. Kai jaučiamės pikti, esame tarsi įstrigę; nebesugebame prasmingai bendrauti, tad tiesiog riaumojame. Tiek daug pykčio pasitaiko šeimose, darbe, net autobusuose ir traukiniuose. Kodėl pyktis mus taip staigiai užvaldo? Kodėl vakariečiai darosi vis piktesni, nors yra turtingi ir viskuo aprūpinti? Dėl ko iš tiesų jie pyksta? Atminkite, pykčio kupini žmonės širdyje labai kenčia; tokia būsena nėra gera. Daugumai paprasčiausiai vertėtų šiek tiek ramiau reaguoti į tai, kas vyksta, o kai pastebite ar pajuntate, kad ima kauptis pyktis, turėtumėte mintimis nuo jo atsiriboti ir paklausti savęs, ar pratrūkus jums bus geriau. Ar suspėjate atpažinti savo pyktį, nenukreipdami jo į kitus? Mokykitės išreikšti savo nuomonę neužgaudami kito, darykite tai ramiai ir tvirtai, nepasiduokite nevaldomam pykčio protrūkiui, kuris tikriausiai neigiamai paveiktų visus aplink. Sugebėkite pažvelgti giliau į pykčio priežastis; išsivaduokite nuo to užvaldančio jausmo ir toliau ieškokite priežasčių.
Troškimai
Troškimas yra kaip sūraus vandens gėrimas – kuo daugiau geri, tuo labiau troškina. Jei aklai vadovausitės troškimais, jie varys jus iš proto, tad vis daugiau sau leisite, o jūsų troškimai vis stiprės, jų niekaip nepavyks numalšinti. Troškimas yra keblus jausmas, nes dažnai siejamas su džiaugsmu ir meile. Nors jis gali būti itin malonus, noriu paskatinti jus kritiškai paanalizuoti bet kokius jums kylančius troškimus. Ar jie – užvaldantys, susiję su didžiuliu noru („noriu šio, noriu ano, noriu tavęs“), o gal – kupini nuoširdžios meilės, nepririšantys jūsų, nekeliantys noro kontroliuoti jūsų troškimų objekto? Pagalvokite apie tą santykių akimirką, kai stiprus, geliantis troškimas virsta kur kas ramesniu, ne tokiu įtemptu ryšiu; tą akimirką jūs suprantate, kad šie santykiai yra geri, ir vėl galite lengviau atsikvėpti. Ar tai ne toji akimirka, kupina tikros meilės ir džiaugsmo? Tai anaiptol nereiškia, kad privalote atsikratyti troškimų – atsiriboti nuo visų dalykų ar žmonių, kurie jums patinka. Tačiau svarbu išsivaduoti nuo užvaldančių troškimų, kurių, kaip pastebite, pernelyg įsitveriate, – skatinančių godumą ir keliančių įtampą. Žmogus gali pernelyg prisirišti net prie skausmo, tiek emocinio, tiek fizinio. Mokslininkai įrodė, kad žmonės, kurie tikisi fizinio skausmo, yra labiau linkę jį patirti. Mano manymu, tas pats taikytina ir mūsų emociniam gyvenimui. Troškimai dažnai painiojami su skausmu; dažnai prisirišame prie šios minties ir manome, kad mūsų likimas – pritraukti emocinį skausmą. Kartais tokie troškimai ar skausmas net verčia mus apgaulingai tikėti, kad būtent tai ir reiškia jaustis gyviems; tai netiesa.
GYALWANG DRUKPA. Kasdieniniai nušvitimai.
Paruošė Egidijus C. ir Rasa V.
