Dažnai po pykčiu slypi nuoskauda ir baimė

“Kai kurios katės žengia per gyvenimą taip, tarsi virš jų kybotų juodas lietaus debesis. Jos negali gyventi neniršdamos. Katė pikčiurna niekad nejaučia kaip šildo saulutė – tik kaip šalta šešėlyje. Ji nesidžiaugia, kokia riebi pelė, o niurna, kad kauleliai ir oda trukdo kramtyti. Katė pikčiurna piktinasi pasaulio negerovėmis, bet retai bando jas ištaisyti. Jei tai padarytų, nebebūtų pagrindo niršti ir liktų pažvelgti į akis baugiam savo įniršio šaltiniui. Dažnai po pykčiu slypi nuoskauda ir baimė. Visoms katėms pasitaiko supykti. Tačiau katė pikčiurna pyksta visą gyvenimą. Jei esi katė pikčiurna, patyrinėk savo širdį ir surask priežastį, kuri kelia visą tą pyktį. Kai tai padarysi, vėl pajusi, kaip šildo saulutė, ir gardžiuosiesi pele.”

Pasaulyje nėra nieko gero, viskas, nors ir kaip būtų teigiama, katei pikčiurnai kelia įtūžį. Jeigu ir tu dažniausiai taip reaguoji į gyvenimo nesklandumus, praverstų paklausti savęs kodėl. Nagrinėdama savo jausmus ir paskatas dar turėtum pasiaiškinti, kodėl tau smagiau jausti pyktį negu kitus, taikingesnius jausmus.

Peliauninkė į šį klausimą turi savo atsakymą. “Katė pikčiurna piktinasi pasaulio negerovėmis, bet retai bando jas ištaisyti. Jei tai padarytų, nebeliktų pagrindo pykti ir liktų pažvelgti į akis baugiam savo įniršio šaltiniui.” Koks gi tavojo pykčio šaltinis?

Daugelis žmonių, to paklausti, nurodys tam tikrą žmogų ar įvykį. “Ji pamelavo mano draugėms, ir man dėl to tikrai pikta” arba “Visi politikai sukčiai. Nė vienu nepasitikiu, mane tiesiog varo iš proto, kaip jie nesirūpina savo rinkėjų gerove!” Yra daugybė priežasčių pykti, pradedant menkais nesutarimais ir baigiant labai negerais dalykais. Tačiau vis tiek tavo pykčio šaltinis yra kas kita.

“Po jos pykčiu slypi nuoskauda ir baimė.” Beveik visada pyktis susijęs su šiais dviem jausmais. Pykdama gali apsimesti, jog išeities reikia ieškoti kažkur kitur, ji nepriklauso nuo tavęs. Net ir išsprendus paviršinę problemą, pyktis lieka. Galbūt pasikeis jo šaltinis arba jis rusens giliai širdyje, bet vis tiek, kol nesusidorosi su savo baime ir nuoskauda, – tai, kas yra pradinė pykčio priežastis, – tol būsi katė pikčiurna.

Pyktis išryškina problemas, tačiau jų neišsprendžia. Jis laiko tave savo gniaužtuose nusivylusią ir tūžtančią. Peliauninkė suprato, jog vienintelis būdas iš tiesų atsikratyti pykčio – tai akistata su jį sukėlusiais jausmais. Po šito galima ieškoti išeities: pasikalbėti su melage drauge arba imtis žygių netikusiam politikui atstatydinti. To nepadarysi vaikščiodama kaip ant žarijų. Pažvelk akis savo baimei ir pripažink savo nuoskaudą. Tik tada užgesinsi ugnį po kojomis ir šviesiu praktišku protu įveiksi gyvenimo nesklandumus. Tada jau bus nesvarbu, ar tau tikrai norisi tos pelės!

Joanna Sandsmark. Jo Miau Ma išmintis.

Paruošė Janina D. ir Rasa V.