Daugelio iš mūsų galvose šmėsčioja kalnas užduočių, kurias reikia atlikti. Idėjų, kurias dar reikia gerai subrandinti ir įgyvendinti. Tikslų, kurių reikia siekti. Visi mes turime norą. Norą kažką padaryti. Kažką, kas, mūsų nuomone, teigiamai paveiktų mūsų, o kartu, galbūt, ir kitų žmonių gyvenimus. Bet… Bet mes to nepadarome. O jei ir padarome, tai bent jau pačius svarbiausius darbus (būtent tuos, kurie keičia reikalą iš esmės!) mums kažkaip pavyksta atidėti.
Kodėl? Kodėl tai, kas mums atrodo svarbiausia, ką tiesiog širdimi jaučiame reikia padaryti, mes atidedame?!
Nepasisekimo baimė, sėkmės baimė, noras būti tobulam, pasikeitimo baimė, per didelis rūpestis savimi?
Priežasčių, dėl kurių mes vis atidėliojame, galima sugalvoti labai daug, bet visas tas priežastis galima apibendrinti vienu teiginiu: veiksmui, kurį mes atidėliojame, mes priskiriame daugiau skausmo, nei malonumo. Štai ir viskas. Viskas į tai ir susiveda – nedaryti skauda mažiau, negu daryti. Galbūt mes pervertiname šią akimirką ir nesugebame realiai įvertinti, kaip mus tai paveiks ateityje. Gal tai visgi nėra tai, ką mes norime daryti, o šią mintį mums kažkas įkalė į galvą? Gal susigalvojome kažkokių kliūčių, kurios mums trukdo tai įgyvendinti?
Daugiau nesiplėtojant siūlau SAU atsakyti į keturis klausimus (raštu), kurie (atsakyti nuoširdžiai) išsklaidys visas iliuzijas ir galutinai atsakys į klausimą – ar pagaliau MAN tai padaryti, ar apie tai pamiršti ir nebesukti sau galvos:
1. Kokį skausmą, kuris vertė mane atidėlioti, aš priskyriau šiam veiksmui?
(Pvz.: veikla atima per daug laiko, man sunku jai susikoncentruoti, bijau kad tai mane pakeis į blogąją pusę, nemanau, kad man pavyks, aš nesijaučiu to vertas, bijau aplinkinių spaudimo, ką jie apie mane pagalvos.)
2. Kokį malonumą, pasitenkinimą, naudą aš gavau atidėliodamas šį veiksmą?
(Pvz.: nusprendęs atidėti šią veiklą pajaučiau laikiną palengvėjimą ir džiaugsmą, lengvumo pojūtį, išlaikiau įprastą savo gyvenimo ritmą, mėgavausi šia diena.)
3. Jei aš neatliksiu šio veiksmo, kaip mane tai paveiks?
(Pvz.: laikui bėgant tai stipriai paveiks mano sveikatą, kris mano produktyvumas, prarasiu pasitikėjimą savimi, niekada nesužinosiu kur baigiasi mano ribos, kiek aš dar galiu pasiekti, stabdys kitas veiklas, nesusirasiu darbo, niekada nebūsiu laisvas, prarasiu gyvenimo džiaugsmą, pakenks mano santykiams, pradėsiu gailėtis savęs, prarasiu augimo pojūtį, būsiu nepatenkintas gyvenimu.)
4. Kokį malonumą, pasitenkinimą, naudą aš gausiu tai padaręs?
(Pvz.: gausiu fizinės energijos ir sveikatos, gausiu jausmą, kad tai AŠ kontroliuoju savo gyvenimą, stipriai padidės pasitikėjimas savimi, pasieksiu daug dalykų apie kuriuos svajojau, patirsiu gyvenimo džiaugsmą, didžiuosiuosi savimi, mylėsiu save, pagerės mano santykiai su artimaisiais, aplinkiniais, įkvėpsiu kitus siekti savo tikslų.)
Atsakius į klausimus turi aiškiai matytis kiek daug naudos, malonumo jums suteiks jūsų pasirinkta veikla ir kiek daug skausmo sukelsite patys sau jei ir toliau ją atidėliosite.
Priešingu atveju, gal vertėtų jos atsisakyti?
Klausimai pamąstymui, norint sustiprinti savo sprendimą:
Kiek tau yra vertas tavo gyvenimas?
Ar šitas tikslas yra vertas tavo gyvenimo?
Patartina nuolat sau priminti:
„There are two types of pain you will go through in life, the pain of discipline and the pain of regret. Discipline weighs ounces while regret weighs tonnes.“ (Jim Rohn)*
(Yra dvi skausmo rūšys – disciplinos skausmas ir gailėjimosi skausmas. Disciplina sveria gramus, o gailėjimasis – tonas.)
Autorius Kipras B.
