Gyveno kaimynystėje du broliai ūkininkai. Gyveno draugiškai ir dirbo petys į petį daugelį metų, tačiau vieną dieną ėmė ir susipyko. Smulkus ginčas peraugo į didelį pyktį ir nuoskaudas, o vėliau – į ilgą slogią tylą… Kartą ryte į vieno iš brolių namo duris kažkas pasibeldė. Šis atvėrė duris ir pamatė stalių su įrankių dėže. Jis pasiteiravo – ar turėtų ūkininkas jam darbo. Ūkininkas atsakė: – Taip, turiu tau darbo. Pažiūrėk į tą upelį – jis skiria mano ir brolio ūkius. Prieš savaitę čia buvo pieva, bet brolis su buldozeriu išardė upės užtvanką, ir dabar mus skiria upelis. Jis tai padarė, kad mane supykdytų… Tai štai: tau reikės pastatyti aukštą tvorą šalia upelio – kad daugiau nematyčiau nei brolio, nei jo ūkio! Stalius sutiko ir tuojau pat ėmėsi darbo. Negaišo jis nė minutėlės: kruopščiai viską išmatavo, pjaustė ūkininko paruoštas lentas, gręžė ir kalė… Vakare, kai ūkininkas grįžo iš lauko darbų, stalius jau buvo užbaigęs visus savo darbus. Tačiau pamatęs tai, ką sumeistravo stalius, ūkininkas žado neteko! Vietoje užsakytos aukštos tvoros stalius padarė… tiltą per upelį! Ūkininkas dar labiau nustebo, kai pamatė tuo tiltu atskubantį brolį, kuris netvėrė džiaugsmu: – Nesitikėjau, broli!.. Po visko, ką aš padariau, tu pastatei tiltą! Broliai susitiko tilto viduryje, paspaudė vienas kitam rankas, apsikabino, susitaikė. Jie paklausė staliaus – ar nepasiliktų pas juos dirbti. Stalius atsakė: – Mielai sutikčiau, bet turiu dar daug tiltų pastatyti …
Autorius nežinomas
Paruošė Rasa V.
.
