Griežti ir kategoriški vertinimai bei standartai, apibrėžiantys tai, koks kūnas visuomenėje laikomas priimtinu, sukuria ištisą besikūprinančių aukštaūgių merginų, ant aukštų kulniukų stypčiojančių mažyčių moteryčių, juodai besirengiančių, tarsi amžinai ko nors
Sugaištame tiek laiko veikdami, planuodami savo veiksmus ir skindamiesi kelią link to, kuo norėtume kada nors tapti, jog užmirštame, ką reiškia „būti“. Tapdami tuo, kuo būsime vėliau, pamirštame vertinti tai,
Prieš kelias dienas man teko sėdėti stotyje ir laukti. Stebėjau vieną vaiką. Tas maždaug penkerių metų berniukas mane labai nuoširdžiai sužavėjo. Svarbiausia – tai balsu dainuojantis bei niūniuojantis berniukas su
1. Gyvenk Čia ir Dabar, nevertindamas šios akimirkos. 2. Tik atidžiai ir pagarbiai stebėdamas suvoki kitus ir save. 3. Atlik darbus iki galo arba jų nesiimk. 4. Godulys paverčia tave
Pažvelgę, kas vyksta mus supančioje gamtoje, išvystame pasaulį, kuris iš prigimties nuolat duoda ir gauna, ima ir paleidžia. Mes prisideriname prie to universalaus srauto, kai darome tą patį – kai
Paradoksas? Taip. Bet nors kartą reikia prabilti ir apie tai. Pasaulis pilnas išminčių, siūlančių mums tobulus idealaus gyvenimo modelius, į visas puses žarstančių patarimus, “moksliškai pagrįstas” rekomendacijas. Jie dalinasi “amžinosiomis
Prieš kelerius metus pas mane į šventyklą Perto mieste atėjo jauna australė. <…> Ją kankino didžiulis kaltės jausmas. <…> Tad vieną sekmadienio popietę ji pasiūlė savo geriausiai draugei ir jos
