Kiek save prisimenu, visada buvau nedrąsi, varžoma vidinių baimių ir kankinančių įsitikinimų... Stipriai kankino įvairios socialinės fobijos – bijojau atsakinėti prieš visą klasę (mano mokymosi metais tai buvo labai populiaru), paniškai bijojau atsidurti dėmesio centre, net susitikti pažįstamą parduotuvėje man buvo tolygu katastrofai – išrausdavau kaip vėžys ir nežinodavau, kur dingti, grįžusi namo save griauždavau už nenormalumą, jausdavausi kalta ir niekaip nesuvokdavau, kas su manimi darosi...
Šiandien, po daugiau nei metų, dėkingumas tapo mano įpročiu, ryto ritualų dalimi. Kaip išsivalyti dantis, taip ir užpildyti dėkingumo dienoraštį geriant rytinę kavą.
Buvau išsiskyrusi su vaikinu ir ilgą laiką nuo savęs bėgau. Tada pradėjau skaityti apie santykius ir labai daug klausyti vedų išminties apie vyrišką ir moterišką prigimtį, šeimą. Mano vaikystės šeima buvo destruktyvi.
Šį straipsnį parašė Voverė Džiaugsminga, Pasitikinčios savimi Lūšies V dalyvė. Yra dalykų, kuriuos žinome, bet nejaučiame, ir jie nevyksta. Kol vieną dieną kaip tetrio kaladėlės sukrenta į savo vietas, susiklijuoja, susilipdo (arba
Mūsų savigarba įdiegiama jaunystėje. Nuolat kritikuojami šeimos narių, draugų ir visuomenės mes lėtai netenkame savivertės jausmo.
Pavargote žiūrėti į veidrodį ir jaustis prislėgti, vengti savo atvaizdo, jaustis nepatogiai tarp žmonių? Nepulkite į neviltį – didžiąją laiko dalį bjaurumas yra tik mūsų pačių nusistatymas. Bet net ir
Ši atmintinė sudaryta iš Lūšiukų kurtų atmintinių, jiems dalyvaujant Lūšies III programoje. Skliausteliuose pateikti Lūšiukų slapyvardžiai. Kalba neredaguota. 1. Pamilkite save (Banga32) 2. Stebėkite save (Banga32) 3. Priimkite save kaip unikalų Dievo
