1. Reikalavimai nukreipti prieš save: „Man turi absoliučiai pasisekti darbe, kurio imuosi“, „mane turi besąlygiškai mylėti ar bent jau vertinti man svarbūs asmenys“, „privalau žymiai ar puikiai pasirodyti šiame projekte”. Jeigu žmonės nepasiekia numatytų tikslų, tai šie reikalavimai juos veda į depresiją, kelia nerimo bei nesaugumo jausmus.
2. Reikalavimai nukreipti prieš kitus žmones: „Kiti žmonės privalo man padėti gauti tai, ko aš noriu ar apsaugoti nuo to, ko nenoriu”. „Kiti privalo gerbti mane ir mylėti, jei aš to noriu”. Ši reikalavimo forma veda į pyktį, įniršį, siutą, žiaurumą, nesantaiką, karus ir genocidą – kai kiti žmonės nesilaiko tavo įsakymų ir nesielgia pagal tavo reikalavimus.
3. Reikalavimai nukreipti prieš aplinką ar gyvenimo sąlygas: „Darbe sąlygos, turi būti sukurtos tokios, kad man patiktų, o alga privalo būti labai gera“. „Oras privalo būti toks, koks man patinka, kad diena būtų kaip reikiant“. „Politinės-ekonominės sąlygos visą laiką turi būti tokios, kokios man patinka ir kad netrukdytų mano asmeniniams interesams“. Šios rūšies reikalavimai sukelia frustraciją, depresiją, delsimą, žalingus įpročius ir kitokios rūšies žemus padarinius.
Albert Ellis. Kaip nepasiduoti nerimui ir jį kontroliuoti.
Skaitinį paruošė Igor R. ir Rūta K.
