Vidinės šeimos sistema (Internal Family System, IFS) „kalba“ apie tai, kad žmogaus asmenybė susideda iš skirtingų dalių, vadinamų subasmenybėmis. Šios subasmenybės – lyg maži žmogeliukai mūsų viduje. Kiekvienas iš jų turi savo požiūrį, prisiminimus, tikslus. Juos motyvuoja skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, viena dalis nori mesti svorį, o kita dalis – valgyti tiek, kiek norisi. Kai kurios dalys (vidinis kritikas, apleistas vaikas, pataikūnas (pleaser), mylintis globėjas ir pykstančioji dalis) būdingos visiems žmonėms.
Vidinės šeimos sistemos požiūriu, kiekviena subasmenybė veikia mūsų labui, nors tas veikimas gali būti problematiškas. Pavyzdžiui, Marijos viena subasmenybė sako: „Tau nepasiseks siekiant šių ambicingu tikslų. Ką tu sau manai?“. Marijai skaudu išgirsti šią vidinę žinutę ir tai stabdo ją nuo veiksmų. Tačiau Marija pažinusi šią savo dalį, suprato jos baimes. Ši dalis sako: „Nusisuksi sprandą“, jei nepasiseks“. Tokiu būdu ši subasmenybė stengėsi Mariją sustabdyti ir apsaugoti nuo skausmo.
Jūsų suvokimas, kad subasmenybė siekia pozityvių tikslų, nereiškia, kad jūs suteikiate jai galią ir leidžiate veikti. Marija nenori būti apsaugota ir sustabdyta nuo veiksmų, o Adamas nenori elgtis smerkiančiai ir kritikuojančiai. Pasitelkę vidinės šeimos sistemos modelį, Marija ir Adamas gali įvertinti, suprasti šias dalis, joms padėkoti ir imtis priemonių jų gydymui. Adamas turi subasmenybę, kuri smerkia aplinkinius ir su jais konkuruoja būdais, nesiderinančiais su Adamo tikrosiomis vertybėmis. Giliau susipažinęs su šia savo dalimi, Adamas suprato, kad šioji stengėsi padėti jaustis gerai vieninteliu jai žinomu būdu, t.y. demonstruojant pranašumą prieš kitus.
Jūsų suvokimas, kad subasmenybė siekia pozityvių tikslų, nereiškia, kad jūs suteikiate jai galią ir leidžiate veikti.
Šis požiūris iš esmės skririasi nuo to, kaip mes įprastai elgiamės su savo dalimis. Paprastai savyje atpažinę vieną ar kitą dalį, pirmiausia įvertiname jos poveikį mums: gerai tai ar blogai? Jei nusprendžiame, kad dalis „gerietė“, mes ją priimame ir suteikiame galią. Jei dalis pasirodo esanti „blogietė“, stengiamės ją nuslopinti arba atsikratyti. Mes sakome: „eik iš čia“. Tačiau šis modelis neveikia. Jūs galite pašalinti, nustumti į pasąmonę šias blogąsias dalis, tačiau jos nesąmoningai vis tiek jus veiks.
Vidinėje šeimos sistemoje į visas savo dalis žiūrime smalsiai ir gailestingai. Mes stengiamės jas suprasti ir įvertinti jų pastangas mums padėti. Tuo pačiu mes nepraleidžiame ženklų, kurie praneša apie problemiškus subasmenybių veikimo būdus. Su kiekviena subasmenybe kuriame rūpesčiu ir pasitikėjimu paremtą santykį ir imamės veiksmų, išlaisvinančių subasmenybes bei įgalinančių jas funkcionuoti sveikais būdais.
Vidinės šeimos sistema pateikia metodą kaip suprasti šias dalis, su jomis dirbti, išsilaisvinti nuo naštos ir išgydyti sistemą tam, kad galėtumėte funkcionuoti sveikais būdais.
Pavyzdžiui, Adamas turi vieną saugotoją, kuris stengiasi viską sužinoti apie organizacijas, su kuriomis Adamas dirba, taip pat stengiasi viską atlikti tobulai. Tai jį labai slegia ir trukdo būti lanksčiu bei prisitaikančiu darbinėje veikloje. Pradėjęs pažindintis su šia dalimi, Adamas suprato, kad ji bandė apsaugoti jį nuo aplinkinių išdavystės ar užduočių, reikalaujančių didelio atsidavimo. Adamas taip pat suprato, kad kitas saugotojas buvo labai įtarus kitų žmonių atžvilgiu. Ši dalis rūpestingai patikrina aplinkinius siekdama išsiaiškinti kaip jie gali išduoti Adamą. Abu saugotojai stengiasi apsaugoti Adamą nuo atstumtosios dalies skausmo. Ši dalis jaučiasi įskaudinta ir išduota, pirmiausia Adamo motinos, o vėliau ir organizacijų, kuriose jis dirbo.Vidinėje šeimos sistemoje yra du pagrindiniai subasmenybių tipai: saugotojai (protectors) ir atstumtieji (exiles). Saugotojai yra tos dalys, kurias pradėję save analizuoti atpažįstate pirmiausia. Jų darbas valdyti pasaulį ir apsaugoti atstumtuosius (exiles) nuo skausmo. Atstumtieji yra maži vaikai su savimi nešiojantys praeities skaudulius.
Marijos pavyzdyje jos saugotojas sako: „Kuo tu save laikai?“ Ši mintis apsaugo Mariją nuo veiksmų ir taip pat apsaugo nuo skausmo atstumtąją dalį, kuri jaučiasi sugniuždyta ir bijo bausmės. Paaiškėjo, kad katalikų mokykloje, kurią lankė Marija, ji kaip ir kiti vaikai buvo baudžiami už per didelį matomumą. Nuo to laiko joje atsirado atstumtoji dalis (vidinis vaikas) ir saugotojas, kurie siekia, kad Marija išliktų nepastebima.
Šios dalys kraštutinių vaidmenų imasi dėl savo praeities potyrių. Atstumtieji (vidiniai vaikai) jaučia skausmą ir sunkumus dėl to, ką jie pastoviai ar kartais patirdavo būdami vaikais. Saugotojai imasi kraštutinių vaidmenų, kuriais siekia apsaugoti mus nuo atstumtųjų skausmo. Vidinės šeimos sistema pateikia metodą kaip suprasti šias dalis, su jomis dirbti, išsilaisvinti nuo naštos ir išgydyti sistemą tam, kad galėtumėte funkcionuoti sveikais būdais.
Taigi kaip vidinė šeimos sistema dirba su mūsų dalimis? Vidinė šeimos sistema sako, kad kiekvienas žmogus turi savo dvasinį centrą, t.y. tikrąjį Aš (Self). Tikrasis Aš yra natūraliai užjaučiantis, gailestingas, žingeidus, domisi kitais žmonėmis ir ypač savo paties dalimis. Tikrasis Aš nori jausti ryšį su kiekviena savo dalimi, ją pažinti ir suprasti. Tikrasis Aš jaučia gailestį ir užuojautą dėl atstumtųjų skausmo ir naštos, kuri skatina saugotojus veikti taip, kaip jie veikia. Tikrasis Aš geba išlikti ramus ir susikaupęs net ir tada, kai subasmenybės patiria intensyvias emocijas. Kiekvienas žmogus turi tikrąjį Aš, nors kai kurie gali jo nejausti, nes jį užgožia didelis kitų subasmenybių aktyvumas.
Šaltiniai:
Introduction to Internal Family Systems Therapy, Jay Earley, Ph.D.
http://personal-growth-programs.com – Personal Growth Programs
Vidinė šeima II: kokie žmogeliukai gyvena mumyse? – tęsinis
Vertė Danguolė M.
Ruošė Rasa V. ir Janina D.
nuostabus straipsniukas…
Gavau daug atsakymų ir savęs suvokimo.ačiū!