Šį straipsnį parašė Kandis Dantytoji, Pasitikinčios savimi Lūšies 2017 dalyvė.
Mieli girių gyventojai,
šį kartą kreipiuosi ne į tuos, kurie „daro remontą“, o į tuos, kurie nebežino, ar ryte „pabus su stogu virš galvos“. Niekas neina tapetuoti kambarių, kai lauke siaučia uraganas Irma. Pirmą kartą, kai išslydo gyvenimas iš po kojų, ilgai ieškojau ko nors, kas galėtų padėti „vietiškai“ tvarkytis su savijauta.
Ir štai keletas dalykų, kuriuos pati sau atradau:
1. Jeigu norisi slėptis nuo gyvenimo, tai ir slėptis. Knygose, filmuose, serialuose. Išgalvoti gyvenimai puikiai atitraukia mintis iš tikrojo ir leidžia lengviau pralaukti audrą.
2. Susirasti aplink žmonių, kurie JAU IŠGYVENO tai, kame kapanojuosi aš. Savo aplinkoje tokių nepavyko rasti, tačiau tuos žmones atradau knygose ir filmuose. Paskutinį kartą palaikė Matt Haig „Reasons to Stay Alive“. Perskaičiau, ką žmogus patyrė, ir pagalvojau, kad jei jis po savo patyrimų atsitiesė, tai ir man yra vilties.
3. Pakalbėti su savo artimaisiais apie tai, kas vyksta ir ko tikiuosi iš jų. Ne išlieti jausmus, bet pateikti naudojimosi dugnine Kandimi instrukciją, padėsiančią mums visiems kažkaip išgyventi, pralaukti audrą. Pvz.: aš prašau, kad man padarytų arbatos ir tiesiog pastatytų puodelį šalia, nes per audras aš nebejaučiu troškulio ir stipriai „išdžiūstu“. Buitiška? Taip. Veiksminga? Labai!
Man nereikia grandiozinių dalykų, užtenka kažko, kas bent truputį motyvuoja žiūrėti į priekį.
4. Susidaryti „priežasčių, kodėl verta ištverti šiandieną“ sąrašą. Beje, šitą taikau net ir paprastomis, tačiau įtemptomis, savaitėmis. Pvz.: pirmadienis: nauja serialo serija, antradienis: šonkauliukai mano pietų kavinėje, trečiadienis: treniruotė, ketvirtadienis: išeina naujas akcijų katalogas ir t.t. Man nereikia grandiozinių dalykų, užtenka kažko, kas bent truputį motyvuoja žiūrėti į priekį.
5. Prisiminti, kad šitas „dugnas“ man ne pirmas ir po praeitų aš jau buvau pakilusi. Skamba kažkiek pesimistiškai, tačiau suteikia šiek tiek perspektyvos, kad tai, kas vyksta, tėra laikina ir praeis.
6. Nenaktinėti. Naktimis visada geriau jaučiuosi, tačiau iš patirties žinau, kad nuėjus gulti 4 val. ryto, kitą dieną savijauta būna dar prastesnė ir jokia nakties laisvė to nekompensuoja.
7. Su savimi būti švelniai, bet griežtai. Neneigti nei savo jausmų, nei potyrių, nei norų, tačiau kartu ir neleisti sau jiems pasiduoti. Pvz.: taip, šiandien išties tokia diena, kai būtų buvę žymiai geriau tiesiog neatsibusti, tačiau, kad aš jau čia, tai einu atsigerti kavos į mėgstamą kavinę.
8. Susirasti veiklą, kuri atpalaiduoja. Daug kas kalba apie jogas, meditacijas ir pan, o man labiausiai padėjo… debesų stebėjimas. Atsisėdu ir žiūriu į plaukiančius debesis, galvoju apie juos, stebiu, kaip jie keičiasi. Tiesa, lietuviškos žiemos tam nelabai tinkamos.
9. Susidaryti panašų sąrašą iš anksto. Kai ateina uraganas, paprastai būna nebe iki sąrašų.
Nors tai yra mano subjektyvus patyrimas, labai tikiuosi, kad kažkam, ieškančiam palaikymo, jis bent truputį padės.
Kandis Dantytoji, Pasitikinčios savimi Lūšies 2017 dalyvė. Kalba netaisyta.
Paruošė Janina D. Iliustracijos naudojamos su CC0 licencija.
