„Katė šiukšlininkė nieko neišmeta. Artinantis vasarai ji net nesišeria. Nenusimeta žieminio kailelio, todėl atrodo susivėlusi ir nevalyva. Su neišsišėrusiu kailiu karšta, todėl tokia katė medžioja nevikriai. Miega ji prastai, nes per šilta. Jos teritorija panaši į kailiuką – aplink būstą primėtyta kaulų ir plunksnų. Katė šiukšlininkė gaili išmesti nebereikalingų daiktų. Ji mano tokiu būdu užsitikrinanti saugumą, nes kitos katės retai braunasi į šiukšlininkės teritoriją. Tačiau atėjus metui poruotis katės neatsiliepia į katino šiukšlininko kniaukimą. Jos nenori, kad prie jų žvilgančių kailinėlių glaustytųsi jo susivėlęs kailis. Šitaip katė šiukšlininkė užsidaro nuo viso pasaulio nesukdama sau galvos dėl kokių nors pareigų bendruomenei. daiktai, kuriuos ji kaupia, beprasmiški. Nepakeistas kailis neteikia malonumo. Vienintelis katės šiukšlininkės turtas – iliuzijos.”
Labai lengva tapti kate šiukšlininke. Gali užgriozti namus visokiu šlamštu arba nemesti antsvorio, arba nenutraukti ryšio su žmonėmis, kurie nieko nebeduoda tavo gyvenimui. Jei esi linkusi prisirišti prie daiktų, gali būti sunku jų atsikratyti. Ko gera, net nebematai netvarkos namuose ar nebekreipi dėmesio į savo svorį.
Daugelis žmonių, kurie neišmeta nereikalingų daiktų, žiūri į juos kaip į saugumo garantą. Juk jeigu namai netvarkingi, nėra kaip kviestis svečių. Šitaip išvengi rizikos, galimos bendraujant su išoriniu pasauliu ir užmezgant naujas pažintis. Bet ar tikrai šito nori? Ar užsidaryti savo kiaute – sveikas tikslas?
Gali būti ir kita problema. Galima į savo gyvenimą prisileisti tiek visokių žmonių vien tam, kad nereikėtų per daug suartėti su vienu kuriuo. Abu kraštutinumai – ir aplinkos užgriozdinimas ginantis nuo žmonių, ir gyvenimo užgriozdinimas žmonėmis ginantis nuo artimų santykių – rodo suartėjimo baimę.
Visi apsišiukšlinimo atvejai turi savo tikslą. Tavo reikalas susimąstyti, ar tasai tikslas ir yra tai, ko trokšti iš gyvenimo.
Kas svarbiau: ar laikyti kalnus šlamšto, kurio nenaudoji ir kuris tau nerūpi, ar atverti savo gyvenimą naujiems žmonėms ir naujai patirčiai?
Pastebiu, jog pati dažnai elgiuosi kaip katė šiukšlininkė. Bandžiau pasikeisti, bet, pasirodo, labai sunku. Kariaudama su savimi prisimenu Peliauninkės žodžius: „Vienintelis katės šiukšlininkės turtas – iliuzijos.” Labai naudinga pažvelgti į tokio pobūdžio problemas kaip į liuzijas. Saugumo iliuzija (atsitveri nuo žmonių, kurie gali įskaudinti), turtingumo iliuzija (turi daug daiktų) arba nepriklausomybės iliuzija (nemeti svorio, taigi tvirtini nenorinti prisirišti prie jokio žmogaus, nes per daug brangini laisvę), taip pat daugybė iliuzijų slepia mūsų ydas.
Šlamštas gali būti ir emocinis. Tarkim, vaikystėje nukentėjai nuo tvirkintojo ir visą gyvenimą laikai širdyje nuoskaudą. Kad ir koks baisus buvo tas išgyvenimas, daug blogiau jį laikyti savyje it negyjančią žaizdą. Juo galima pradėti teisinti savo pačios netikusį elgesį, nesėkmes, jis gali virsti akmeniu tau ant kaklo, neleidžiančiu stiebtis aukštyn.
Tvirkintojas nusikalto, tačiau tai, ką darai pati sau, gali būti dar blogiau. Kokia nauda iš to, kad neužmiršti nuoskaudos, nuolat aitrini žaizdą ir ne malšini skausmą, o jį dar stiprini? Puoselėdama emocinę nuoskaudą, perimi skriaudėjo vaidmenį. Vis tiek ateis laikas, kai norėdama pasveikti, turėsi skausmą pamiršti.
Laikas tai padaryti. Atsikratyk iliuzijų ar daiktų, kurie jas įkūnija. Iššluok visas šiukšles iš savo gyvenimo, nesvarbu, kokios jos – materialios ar dvasinės. Tik tada apvalysi savąją katės šiukšlininkės sielą.
Joanna Sandsmark. Jo Miau Ma išmintis.
Paruošė Janina D.