Sekmadienio ryto laikraštis lūkuriavo savo eilės šalia kavos puodelio. Akis užkliuvo už vieno žodžio straipsnio pavadinime – „…aiškiaregys…“. Mmmm, pasidarė įdomu, nes pirmą kartą šis žodis šis nušvito kita prasme
Dažnai girdžiu žmonių žodžius: „čia gi Lietuva…“, „taip tik Lietuvoje gali būti (nutikti)…“ , „valdžia kalta, nėra darbo, čia nėra gyvenimo…“ „visi skursta… čia gi Lietuva…“, „kitur taip nėra…“ Ir
Dvi seserys, gimusios iš gaivališkos ir visa apimančios motinos gamtos bei dieviškojo tėvo, įkvepiančio gyvybę. Abi stebina savo jėga ir išreikštumu. Jos atrodo tarsi juoda ir balta, diena ir naktis,
Noriu pasidalinti savo mintimis apie pasirinkimo reikšmę mūsų gyvenimo kokybei. Ne apie esminių pasirinkimų, tokių kaip veiklos sritis, sutuoktinis, svarbūs pirkiniai ar pan., bet apie mūsų reakcijos pasirinkimo į viską,
Atsimenate tą laiką, kai turėjote galybę svajonių? Ir viskas atrodė įmanoma? Galėjote per dienas fantazuoti ir visam pasauliui garsiai pasakyti tai, ko iš tiesų norite? Paskui suaugome. O mūsų svajonės?
„Spontaniška veikla – tai vienintelis būdas, kuriuo žmogus gali įveikti vienatvės baimę, neatsisakydamas savojo „aš“ pilnatvės, nes spontaniška jo esmės realizacija vėl sujungia jį su pasauliu – žmonėmis, gamta ir
Žmogus gimsta tik su dviem įgimtom baimėm: garso ir kritimo. O kiek baimių turi tu? Šiandien. Ar drąsiai išreiški nuomonę darbo susirinkime, seminaro metu ar naujoje nepažįstamų žmonių kompanijoje? Ar
