Ilgai svarsčiau, ką turėčiau parašyti… Atrodo, kad neturiu pakankamai gyvenimiškos patirties, nes esu dar jauna . Visgi pasilikau prie žmogiškos temos.
Mes kiekvieną dieną konkuruojame tarpusavyje, vadovaujamės stereotipais, slepiamės po keliomis kaukėmis, meluojame, skaudiname… Ir kam visa tai? Pasaulis be šių blogybių būtų daug geresnis daugeliu atžvilgių. Be to, darant tiek daug dalykų nebelieka laiko džiaugtis, šypsotis, juoktis, mylėti… Žmonės turi tiek daug neapykantos, belieka tik spėlioti – dėl ko visa tai? Gal dėl nelaimingos meilės? Gal dėl sunkios darbo dienos? O gal dėl pinigų stygiaus?
Ar nebūtų geriau atidėti kaukes ir principus į šalį ir atvirai pasipasakoti savo nuoskaudas? Tai būtų daug efektyviau nei kaupti savyje skausmą ir lieti pyktį ant kitų, nieko dėtų žmonių. Atvirumas – svarbiausia.
Taigi, džiaukimės kiekviena akimirka. Pasitikėkime kitais. Nesielkime su žmonėmis taip, kaip nenorėtumėm, kad su mumis elgtųsi. Būkime laimingi!
Paulina, Pasitikėjimo savimi stiprinimo programos II dalyvė
Paruošė Valdona J. Ž
