Keistas sutvėrimas yra tas žmogus. Žmogus su savo mintimis norais, troškimais ir svajonėmis. Žmogus visą gyvenimą laukiantis, kada gi pagaliau jis bus laimingas. Tai yra pirmasis mano straipsnis apie tai, koks kvailas dalykas yra tos laimės laukimas. Nežinau, kiek žmonių man pritars, kiek mane kritikuos ar galiausiai pasmerks, aš papraščiausiai noriu pasidalinti su jumis savo mintimis.
Aš visą gyvenimą laukiu, kada gi pagaliau pradėsiu gyvent. Pamenu save vaikystėje: tada sakiau sau – būsiu laimingas, kad pabaigsiu mokyklą – baigiau ją, bebaigdamas nustačiau naują terminą, kad laimingas aš būsiu studentaudamas, tada dar naują – būsiu laimingas išvažiavęs studijuoti į užsienį, tada dar ir dar nauji terminai, kada aš pagaliau būsiu laimingas? Ir taip visą gyvenimą.
Žinot, koks dabar mano laimės terminas? Būsiu laimingas tada, kai grįšiu po studijų į Lietuvą, dirbsiu mėgstamą darbą (iki šiol nežinau, ar jį mėgstu, ar tai kitų žmonių įtaka privertė galvoti kad jį mėgstu, bet čia jau kita tema ir apie tai bus kitas mano straipsnis) ir pagaliau susirasiu artimą žmogų… Taip, prisipažinsiu, pastarasis noras mane kankina visą gyvenimą ir, deja, jis niekad neišsipildė, nežinau, ar dar neatėjo laikas, ar aš nematau žmonių, kurie arti manęs, ir laukiu idealios princesės (nes aš esu kritiškas idealistas) bet, deja, dar niekada mano širdies neaplankė tas nuostabus jausmas.
Žodžiu, suprantu, kad laimingas nebūsiu tol, kol nepradėsiu gyventi dabartimi, tol, kol nenustosiu svajoti apie gražią ateitį ir galvoti, kad mano dabartis yra bloga. Bet kaip pradėti džiaugtis dabartimi? Aš suvokiu visas savo klaidas, ydas ir silpnybes, aš suprantu, kas manyje negerai, ką reikia keisti, aš visa tai puikiai žinau, tik nežinau vieno vienintelio esminio dalyko, kaip tai padaryti… Rasa tikriausiai pasakytų – „nustok galvoti ir pradėk veikti“, bet kad aš veikiu, veikiu jau seniai, tik, matyt, ne ta kryptimi, mano veikla padeda man užmiršti visas mano bėdas (nors kokios čia bėdos, kai pagalvoji…), bet jos neišsisprendžia. Jei tik nustoju veikti, tos mintys ir bėdos sugrįžta. Baisiausia yra tai, kad gali būti, jog visą gyvenimą lauksiu tos laimės, bet taip niekad jos ir nesulauksiu…
Karolis, Pasitikėjimo savimi stiprinimo programos II dalyvis
Paruošė Valdona J. Ž
