Šį straipsnį parašė Žvaigždė Ryškioji, Pasitikinčios savimi Lūšies V dalyvė
Rodos, visi geba kalbėti, ypač su draugais ar itin artimais giminėmis, tačiau aš su tuo nesutikčiau. Mano situacija buvo tokia: tėvų šeimoje aš ir mano dvynė sesuo iki studijų baigimo neturėjome teisės kalbėti ir turėti savo nuomonės. Iš dvynių paprastai kalba tik vienas, nes jie visada kartu, tad vienas už abu ir viską suderina. Tylusis dvynys buvau aš. Baigus mokyklą man nusibodo neturėti teisės kalbėti ir aš išvažiavau iš Vilniaus į Kauną.
Pirmoji sesija: mokiausi daug – papasakoti, ką žinau, dėstytojams nepavyko: pamatau senolį su klausimais ir viską surakina taip, kad net kalbėti negaliu (suveikia tėvų šeimos įprotis: neturi teisės kalbėti, nes gausi į užpakalį). Su ta pačia problema susidūrė ir sesuo. Studijas šiaip ne taip baigėm ne dėl žinių stokos, o dėl nuomonės sakymo įdiegtos baimės.
Kaip aš mokiausi? Nuo „Romnesa“ šakočių degustacijų pristatymo „Maxima“ ir „Iki“ parduotuvėse.
Kitas žingsnis buvo draudimo pardavimas prekybos centrų prekybos taškuose. Tuomet su žmonėmis reikėjo kalbėti daugiau, tačiau nereikėjo aktyviai ieškoti klientų. Tada, prieš 10 metų, turėjau daug laiko, o išmaniųjų nebuvo. Darbo kompiuteryje visos interneto svetainės, kurių man reikėjo mokslams, buvo neprieinamos, taip pat One.lt, delfi.lt ir t. t. O ką tada daryti? Pradėjau skaityti vadybos vadovėlius ir knygas apie pardavimus. Lygiagrečiai mokslams griaužiau knygas maždaug 7 metus. Pradėjau bandyti darbus, susijusius su aktyviais pardavimais. Rezultatas – neneigiamas, bet pastoviai trūksta pinigų elementariems poreikiams.
Man pasakė: „Tu žinai ir moki viską, tačiau tavo balsas dreba, kai kalbi telefonu. Mes negalime tokio žmogaus samdyti“. Kelias iki namų per Kauną buvo ašaromis nulaistytas.
Pradėjau bandyti nuo žemesnio laiptelio – pardavimai telefonu. Niekada nepamiršiu to, ką man pasakė „Bitėje“ (pirmasis bandymas ir išvada po pirmo ir vienintelio skambučio): „Tu žinai ir moki viską, tačiau tavo balsas dreba, kai kalbi telefonu. Mes negalime tokio žmogaus samdyti“. Kelias iki namų per Kauną buvo ašaromis nulaistytas.
Buvau tik ką studijas baigusi ir man labai reikėjo darbo. Per pažįstamus pavyko susitarti be darbo sutarties organizuoti pristatymus telefonu. Balsas drebėjo maždaug pirmus penkiasdešimt skambučių, o pirmą dieną jų buvo šimtas. Kasdien pirmieji skambučiai prasidėdavo drebančiu balsu ir kuo toliau, tuo mažiau balsas drebėjo. Po mėnesio jau sekėsi labai neblogai, tačiau pinigai buvo labai maži, o darbo – labai daug (valandiniu įkainiu net oficialusis minimumas neišeidavo). Pabandžiau vesti pristatymus. Visa materialinė atsakomybė už darbo priemones (jų kaina apie 10 000 Lt), darbo priemonių daug, laikai įmonės biure, nes troleibusu neprivežiosi. Biure tarp kolegų – patyčios (blogiau nei mokykloje), nesveika konkurencija ir… vagystės. Patarimo paklausti nėra ko. Išmokau pliurpti bet ką su bet kuo, tačiau pardavimo rezultatų nėra…
Rezultatai, kaip reaguoja žmogus ir kaip turi elgtis, matyti praktiškai iš karto.
Keletą metų pradirbau įvairius laikinus darbus, kol atradau…. apklausas! Tau nieko nereikia parduoti, stengiesi sužinoti žmogaus nuomonę vienu ar kitu klausimu ir palinki geros dienos. Pradėjau vėl skaityti knygas apie pardavimus ir iš karto taikyti žinias apklausose. Kaip prieiti, kaip kalbėti, ką sakyti, kaip tinkamai formuluoti savo mintis ir t. t. Rezultatai, kaip reaguoja žmogus ir kaip turi elgtis, matyti praktiškai iš karto. Tapau lydere.
Gruodžio 12-oji – pardavimų planas viršytas tris kartus ir aš – visos Lietuvos lyderė.
Netyčia užklydau į „My Turn“ seminarą apie viešą kalbėjimą ir iš vieno lektoriaus gavau rekomendaciją paskaityti Tayloro Clarko „Kaip įveikti nerimą, baimę ir stresą“ ir Andrew Leighto „Charizma“. Vos tik jas perskaičiau, prasidėjo Lūšyno džiaugsmai. Su penktadienio, gruodžio 11-osios, Lūšyno „nesąmonėmis“ prasidėjo man iki tol žiauriai nesisekę pardavimai. Pirma diena – krūva nesklandumų ir patyrusių darbuotojų planų įvykdymas. Gruodžio 12-oji – pardavimų planas viršytas tris kartus ir aš – visos Lietuvos lyderė. Tai, ko kiti siekė savaitę, aš padariau per dvi dienas su žiniomis iš anksčiau ir Lūšyno pagalba. Praėjusią savaitę geriausiam pardavėjui buvo pažadėta dovanėlė. Moteris, kurią aplenkiau ir tapau pirma, labai graudžiai verkė, kad man pralaimėjo ir neteko savaitės prizo (kurį vėliau nusprendžiau atiduoti, nes man jo tiesiog nereikia, o tas daiktas buvo pralaimėjusios moters svajonė).
Manau, kad Lūšynas man padėjo galvoje sudėlioti visą žinomą informaciją į vietas ir per jo užduotis galiu tą informaciją taikyti gyvai.
Šiuo metu dienomis dirbu su kalėdiniais niekučiais (juos parduodu) ir mokau kitus tą daryti. Mano vadovė dalį klausimų jau permetė atsakyti man, nes turime vidinę elektroninę įmonės darbuotojų diskusiją, ten konsultuoju silpnesnius darbuotojus, taip pat visi žino, kur mane rasti Kaune ir kad visada gali atvykti pas mane patarimo gyvai. Beje, šiandienos ir vakar mano pardavimų rezultatai yra maždaug 1,5–2 kartus didesni už mums sudarytus planus, tik dar dirbdama darbo klausimais nuolat pliurpiu telefonu.
Manau, kad Lūšynas man padėjo galvoje sudėlioti visą žinomą informaciją į vietas ir per jo užduotis galiu tą informaciją taikyti gyvai. Man labai sunkiai sekėsi bandyti apsikvailinti siūlant prekes, o va rezultatai stulbinantys. Manau, kiekviena čia pateikta užduotis gali ir turi būti taikoma (su tam tikromis korekcijomis) mūsų darbuose. Jei tau atrodo, kad tai kvaila, tai nebūtinai taip pat atrodo kitiems.
Žvaigždė Ryškioji, Pasitikinčios savimi Lūšies V dalyvė
Paruošė Justina K. (redagavimas) ir Janina D. Iliustracijos naudojamos su CC0 licencija.
