Šį straipsnį parašė Sodas Vidinis, Pasitikinčios savimi Lūšies V dalyvė.
Rašau iš asmeninės, užkietėjusios intravertės, patirties. Man sunku kalbėti. Sunku atsiverti ir atvirai pasipasakoti apie skaudulius. Man sunku pasitikėti žmonėmis ir įveikti baimę, kad liksiu nesuprasta, apsikvailinsiu. Man baisu trukdyti žmones, juos varginti savo paikomis šnekomis. Man ypač sunku kalbėti apie tai, dėl ko užsigavau ar įsižeidžiau, su žmogumi, kurio poelgį lydi šitokia mano reakcija.
Todėl dažniausiai kaupiu: nuoskaudas, įsižeidimus, kritiką, nejautrumą, neatidumą, pyktį. Kaupiu ir nešiojuosi įtampos akmenį skrandyje. Kaupiu ir imu dusti. Kaupiu ir nebegaliu užmigti. Kaupiu ir nebegaliu nė „Labas“ ištarti žmogui, dėl kurio elgesio užsigavau ar įsižeidžiau. Kaupiu ir pamažu atsiriboju net nuo geriausių draugų, kurie dažniausiai pagelbėja vien išklausydami.
Nes pasirūpinti savimi – tai išsakyti. Pasidalinti. Pripažinti. Ir pasistengti pasitaisyti.
Nedarykit taip. Kalbėkitės. Išsakykit. Neatidėliokit. Susikaupkit ir drąsiai, bet kuo ramiau, pagarbiau išsakykit. O tada jau bus galima spręsti. Nes šitas sukauptas nuoskaudas lydinti tyla dusina ne tik jus. Dažniausiai ji dusina ir kitą. O juk nenorim blogo nei sau, nei kitam. Ypač arti, arčiausiai esančiam.
Kalbėkitės.
Aš mokausi. Man sunku, bet jaučiuosi daug tvirtesnė ir ramesnė. Nes pasirūpinti savimi – tai išsakyti. Pasidalinti. Pripažinti. Ir pasistengti pasitaisyti.
Sodas Vidinis, Pasitikinčios savimi Lūšies V dalyvė.
Paruošė Justina K. (redagavimas) ir Janina D.
Iliustracijos naudojamos su CC0 licencija.
