Šį straipsnį parašė Sekvoja Pabučiuotoji, Pasitikinčios savimi Lūšies 2017 dalyvė.
Barškuolė užvedė temą apie Kalėdas, tad nutariau papasakoti vieną labiausiai įsimintinų ir geriausių dalykų savo šeimos gyvenime.
Užpernai, tradiciškai Kalėdoms susirinko mūsų su vyru mamos ir mūsų vaikai – dukra studentė ir sūnus su puikia mergina (tikiu, bus marti). Buvome išsitraukę burtų keliu kam pirksime dovanėlę. Kiekvienas vienam žmogui. Tačiau, kad labiau apsijungtume, labiau suartėtume, parodžiau iniciatyvą ir pasakiau kiekvienam prie stalo iš eilės tai, ką norėjau pasakyti. Kaip tik tuo metu buvome praėję daugybę tikrai sunkių išbandymų, kurie tęsėsi 5-erius metus. Vieni kitus smerkėme, kritikavome, gadinomės sveikatą, ieškojome kaltų ir t.t. Galbūt, tai ir paskatino ieškoti priežasčių ir pagaliau atsiverti visus.
Gairės buvo pasakyti tai, ką norisi, arba tai, kas atrodo svarbu. Ratu kiekvienas kiekvienam. Na ir prasidėjo… Tada, kai išdrįsau atsiprašyti, kad nesupratau savo vaiko, padėkoti, kad jis mus augina kaip tėvus savo atrodytų visiškai žlugdančiais veiksmais… Kai sesė, susipratusi, kad net negali pasakyti broliui švelnių žodžių, išbėga raudodama iš kambario, kai vyrai kaip mūrai tai slepia veidus tai vėl kalba (nes platūs pečiai tirta nuo neišsakytų jausmų) ir šluosto ašaras į Kalėdines pagalvėles arba moterų plaukus), kai vyrai, visad buvę kaip vėžliai kiaute, pirmą kartą sugeba padėkoti 90-metei mamai ir atsiprašo, kad nemoka rodyti jausmų…
Žmonės, kalbėkitės, pripažinkite savo klaidas ir raskite už ką padėkoti artimiesiems. Net už tai, kad jie suteikia jums viltį, jus brandina…
Kitos dienos rytą, visi vaikščiojome kaip maišu trenkti (gerąja prasme). Senyvos mūsų mamos ir vaikai pasirodo iki paryčių toliau kalbėjosi apie tai, kas čia įvyko… Įvyko atsivėrimas, transformacija… Šitos Kalėdos tikrai buvo pirmas kartas, kai taip nuoširdžiai atsivėrė visa šeima. Ir nuo to karto situacijos, kurios atrodė beviltiškos, pradėjo keistis, gerėti. Visada prisiminsiu šitą dieną.
Žmonės, kalbėkitės, pripažinkite savo klaidas ir raskite už ką padėkoti artimiesiems. Net už tai, kad jie suteikia jums viltį, jus brandina…
Gerai, kad nematote, nes jau skysčiai veržiasi pro visas veido ertmes, na, iš ausų dar ne. Ašaros džiaugsmo ir supratimo, kaip viskas yra trapu.
Sekvoja Pabučiuotoji, Pasitikinčios savimi Lūšies 2017 dalyvė. Kalba netaisyta.
Paruošė Janina D. Iliustracijos naudojamos su CC0 licencija.
