Šį straipsnį parašė Saulės Vaikas, Pasitikinčios savimi Lūšies III dalyvė.
Kai pradedi eiti savo pasirinktu keliu, pradžioje visada būna labai sunku. Kelyje sutinki daug abejonių, neaiškumų, klausimų, baimių, norą kažką pakeisti, ko galbūt net negali. Rodos dar prieš kelias akimirkas buvai toks tikras, kad eini teisingai, tačiau suklumpi ant akmeninių abejonių. Keista.
Širdis ir intuicija sako, – eik toliau, bet protas, kaip visada, šaukia – pasitikrink, pagalvok, gal pakeisk kryptį, geriau gyvenk kaip visi.
Širdis ir intuicija sako, – eik toliau, bet protas, kaip visada, šaukia – pasitikrink, pagalvok, gal pakeisk kryptį, geriau gyvenk kaip visi. Ir dažnai paklausome proto, juk mes esame labai protingi, įpratę viską pamatuoti, apskaičiuoti. Ir nesvarbu, kad jau protas eina iš proto… Kelias į save yra gana sudėtingas. Panašiai, kaip matematinės lygtys – arba jas išsprendi, arba ne. Padarai klaidą – nueini kitu keliu. Dažnai bijome klysti. Bijome savęs, kitų nuomonės, pajuokos, gėdos. O juk tik per tai atrandame save. Baimė – stiprus, galingas jausmas, užvaldęs daugumą mūsų. Ji sustabdo žmogų, sukausto ir neleidžia pajudėti. Nugalėsi baimę, išdrįsi jai pasipriešinti, – išgryninsi save. Baimės vedami pridarome daugybę klaidų. Bet kodėl bijome klaidų? Klaidos vėlgi susijusios su baime. Nebijokime klaidų, iš jų juk mes mokomės, pažįstame, tobulėjame, augame. Tai patirtis. Gera ar bloga, bet patirtis. Tai kelias link savęs. Priimsime klaidas, perlipsime baimę. Perlipsime baimę, – darysime mažiau klaidų.
Eidami keliu į save dažnai susitinkame su gėda, netikrumu. Mums gėda atrodyti kvailai, gėda šokti, gėda dainuoti, gėda išsakyti savo nuomonę, mintis – „o jeigu nusišnekėsiu?“. Žinoma, kad nusišnekėsiu! Geriau patylėsiu. Ir taip tylime visi. Verdame savyje. Kol kažkada pratrūkstame. Kažkada. Tada graužiame save. Mes bijome. Ir vėl bijome. Reikėtų pavydėti baimei – nieko sau, stipri būtybė!?! Viskas veda į ją. Beje, pavydas – taip pat stiprus jausmas, tūnantis ne viename iš mūsų. O kartais netgi visiškai užvaldantis žmogų. Jis mus po truputį graužia, graužia, kol sugraužia. Bet kodėl pavydime? “Kodėl jis gražesnis, gabesnis, protingesnis už mane?” Todėl, kad bijome parodyti save, savo grožį, savo gebėjimus, atskleisti save. Mes tiesiog bijome. Mes neiname savo keliu. Einame jo keliu. Mes nematome savęs, matome tik jį, – gražesnį, gabesnį. Mes negyvename savo gyvenimo, gyvename jo. O juk esame visi tokie gražūs, įdomūs, saviti, gabūs, originalūs… Mes tiek daug mokame ir galime. Bet bijome tai parodyti, o jeigu kas pasijuoks? Juk gėda… Bijome. Su baime susidraugauti nėra lengva, bet visada įmanoma. Ji dažnai kyla iš nepasitikėjimo savimi. Kodėl nepasitikiu savimi? Nes bijau. Ir taip sukasi šitas ratas. Nesisukime jame! Išmeskime rėmus. Nebijokime. Išdrįskime! Eikime savo keliu, eikime į save, ne į kitus.
Tik tyloje surandi ir pamatai savo kelią. Kai tyla tau parodo kelią į niekur, vadinasi tu atėjai į save.
Kelias į save, tai atradimų kelias. Susipažinimas su savimi. Priimti save tokį, koks esi dabar, šiuo momentu. Sustoti. Apsidairyti. Įkvėpti gaivaus oro. Nusišypsoti. Ir pradėti eiti keliu. Eiti per visą save. Per gerus ir blogus jausmus, prisiminimus, per geras ir blogas savybes, pajausti visas kylančias emocijas, priimti jas. Eiti drąsiai. Su šypsena! Tiesiais pečiais. Tiesumas duoda pasitikėjimą savimi. Eiti per sunkumus. Eiti per pavydą, gėdą, baimę, pajausti juos. Ir dar kartą praeiti. Eiti tol, kol šie jausmai pradės slopti. Kol pradės juos keisti kiti. Eiti tol, kol pradėsi laisvėti. Pasijausti kvailai, kol pradėsi stiprėti. Būtina viską praeiti, viską išgyventi, kad išsigrynintum, išsilaisvintum iš savęs, savo ir kitų rėmų. Eiti tol, kol pradėsi matyti savo kelią – tiesų, aiškų, gryną. Kai pajusi laisvumą, ramybę, išlaisvinsi jausmus ir protą, kai pajausi, jog eini į niekur, vadinasi jau eini į save. Tik ramybėje ir dvasingume gali atrasti save. Tik tyloje surandi ir pamatai savo kelią. Kai tyla tau parodo kelią į niekur, vadinasi tu atėjai į save. Nes eiti niekur nereikėjo, tu visada buvai savyje. Tiesiog, tik dabar tai supratai. Tik dabar save atradai. Kelias į niekur visada veda tik į save. Nes tu ir nesi niekur, tik savyje.
Saulės Vaikas, Pasitikinti savimi Lūšis III dalyvė.
Paruošė Laura N. ir Janina D.
