Visi žinom tą istoriją su dviem pelytėm, įkritusiom į pieną. Viena buvo optimistė ir rado išeitį – suplakė grietinę ir išlindo iš puodynės. O kita gi, pesimistė, taip ir paskendo pienelyje. Taip ir su mumis. Vieni esam veikiantys su viltim, kad viskas turi būt gerai. Kiti gi, kaip tos mažosios pilkakailės – susigūžiam ir laukiam, kas bus. Niekas, mielieji, mums kopėčių nepadės, kad išsikapstytume iš gyvenimiškų iššūkių puodynės. Šypseną į lūpas, viltį į smegenis, tikėjimą į širdis – ir pirmyn…
Kvailai skamba? Manot, kad esu naivuolė, „vakar gimusi“?
Nė velnio. Viską esu patyrusi savo kailiu. Praktiškai viską. Todėl ir drąsiai teigiu – verta būti optimistui. Visos problemos sprendžiasi, išsinarplioja. Tereikia jūsų stiprybės ir tikėjimo. Mintys materializuojasi. Jūs tik pabandykit. Užsimerkit ir įsivaizduokit, kad tai, ko trokštat, jau išsipildė, kad tai, ko norit, jau turit. Ne vieną kartą kartokit. Susigyvenkit su tuo. Žinau, kad pakeisti savo mąstymą nėra lengva. Bet ĮMANOMA… Paskui ateina palengvėjimas.
Kantrybės,vilties ir tikėjimo savim…
Jurciks, Pasitikėjimo savimi stiprinimo programos II dalyvė
Paruošė Valdona J. Ž.
