Beveik prieš trejus metus atsisakiau alkoholio. Kaip įspūdingai skamba. Iš tikrųjų tai mečiau gerti. Mečiau gerti ne dėl mados ar sveikatos. Mečiau gerti, nes suvokiau – aš alkoholikė.
Aš pati jau metus naudojuosi šia technika ir tikiu, kad dauguma iš jūsų taip pat yra apie ją girdėję. Palaipsniui šis paleidimas įsilieja į gyvenimą.
Dažnai ir ilgai pozicionuodavau save, kad privalau turėti šeimą, t. y. susirasti vyrą, ištekėti, pagimdyti vaikų. Namas, medis, vaikas. Ir visi tie kiti standartai. Kartu iš kito šono vis girdėdavau: „na kas jau ją tokią ims į žmonas“, „jai vertėtų ištekėti jaunai, nes paskui nebesusiras JOKIO vyro“.
„Patirtyne“ Lūšis Stiprioji pasiūlė pasidalinti mintimis, kaip rasti svajonių darbą ar antrąją pusę, įveikti problemas ir daryti tai kūrybiškai, produktyviai dirbti, šypsotis liūdint, pasakyti „ne“, kritikuoti ir priimti kritiką, išgyventi netektis, auklėti vaikus.
Kiekvieną dieną einame, o dažniausiai net bėgame ir taip prabėgame per gyvenimą dideliais žingsniais. Net nestabtelėję. Nesusimąstę ir beprasmiškai. Ir ne kiekvienas sustoja bent sekundei, kad suprastų, jog taip bėga be savęs paties.
Aš mažas vikšrelis, alergiškas katėms. Gyvūnui, kurį vienintelį myliu taip, kad noriu su juo dalintis namais. Na, tiksliau, sutinku nuolankiai gyventi jo namuose. Bet paradoksas – negaliu. Nes ta meilė tiesiogiai mane dusina. Dusino. Iki atsisveikinimo su minkšta prabangiai pilka mano gyvenimo meile.
Visą gyvenimą mėgau turėti atsakymus į visus klausimus. Ieškodavau, klausdavau, reflektuodavau, analizuodavau. Labai mėgdavau atrasti sąsajas tarp įvykių, veiksmų, sprendimų – jos padėdavo gauti daugiau atsakymų.
Šviežiai iškepė atnaujintas sekančios Lūšies pristatymas, atveriamos registracijos durys. Praėjusiais metais Lūšin registravosi 850, atranką įveikė irgi rekordinis skaičius - 630. Į šių metų Lūšį jau vien per išankstinę registraciją, iki šiandienos pribėgo 230 alkanųjų. Todėl tikiu, jog vieną dieną šis žvėris bus išbrauktas iš Lietuvos Raudonosios knygos!
2016 m. rudenį vyko ir pavyko pirmoji Lūšis, kuri stiprino ne pasitikėjimą savimi, o praturtino kasdienybę ir veiklą.
Gandis buvo visiškai teisus. Kai elgiamės ne pagal savo vertybes ir nesiekiame savo tikslų, vyksta vidinis konfliktas. Žinome, kad turime kažką padaryti – galbūt tai projektas, gal tai laikas su mylimais žmonėmis ar dar galybė kitų dalykų, bet tai žinodami elgiamės visiškai priešingai.
