Šį straipsnį parašė Ežiukėlis Išmintingasis, Veikliosios Lūšies I dalyvė.
Visą gyvenimą mėgau turėti atsakymus į visus klausimus. Ieškodavau, klausdavau, reflektuodavau, analizuodavau. Labai mėgdavau atrasti sąsajas tarp įvykių, veiksmų, sprendimų – jos padėdavo gauti daugiau atsakymų. Jau nuo darželio reflektuodavau apie gyvenimo prasmę ir beprasmybę, bandžiau sau rasti geresnius atsakymus apie gyvenimą nei mačiau juos turint suaugusiuosius.
Kai suaugau, šis įprotis tęsėsi. Poreikis turėti atsakymus išliko labai svarbus. Nors mačiau, kad kai kuriais atvejais pernelyg didelis įsikibimas į atsakymus aptemdo laimę, verčia kaltinti save arba kitus ir pan. Ypač tokie atsakymai, kurie viską pasako apie teisingą gyvenimą, teisingus pasirinkimus, visuomenei priimtiną elgesį, kitų teisingą elgesį su manimi ir t. t.
Supratau, kad ne visada visi atsakymai yra reikalingi. Supratau, kad ne visada jie yra teisingi ir ne visada jie apskritai egzistuoja. O svarbiausia – tikrai galima gyventi be visų atsakymų.
Paskui suaugau iš tiesų – supratau, kad ne visada visi atsakymai yra reikalingi. Supratau, kad ne visada jie yra teisingi ir ne visada jie apskritai egzistuoja. O svarbiausia – tikrai galima gyventi be visų atsakymų. Tiesiog ne viską žinau, kas ir ypač kodėl. Nei apie kitus, nei apie save. Ir su tuo galiu gyventi. Neplėšau savęs, nekaltinu, netaikau sau taisyklių (jos irgi gimsta iš teisingų atsakymų), nevertinu. Užtat priimu, myliu, saugau, džiaugiuosi. Manau, tai daug geriau, nei turėti visus atsakymus ir pagal juos gyventi.
Ežiukėlis Išmintingasis, Veikliosios Lūšies I dalyvė.
Paruošė Justina K. T. (redagavimas) ir Janina D. Iliustracijos naudojamos su CC0 licencija.
