Savivertė yra tai, kaip save įsivaizduojate. Nors tai tėra fantazija, ji stipriai veikia jūsų tikrąjį „aš“. Iš principo jūsų elgesys niekada nenukrypsta nuo šio įvaizdžio. Jis veikia kaip savaime išsipildanti pranašystė: sako jums, kaip derėtų elgtis, kad atitiktumėte žmogų, kokiu save laikote.
Šio įvaizdžio patys nekuriate. Bent jau ne visai. Jis susidaro iš išorinių detalių. Tokių kaip jūsų vardas. Kaip dažnai galvojate apie save, minėdami savo vardą? Vis dėlto tik nedaugelis yra tiek įžvalgūs, kad patys apsispręstų dėl savo vardo. (Yra keletas tokių – pavyzdžiui, kai mano sūnui buvo šešeri, jis pasikeitė vardą į tokį, kuris jam atrodė geresnis.)
Jūsų tapatybė daugiausia paremta ryšiais su kitais žmonėmis. Tai pasakytina apie visus giliuosius savęs suvokimo aspektus: ar patys sau atrodote patrauklūs, ar vidutiniškai, ar baisūs? Ar jaučiatės saugiai, tvirtai, ar nervinatės, kankinatės? Ar jums sekasi, ar nesiseka? Tokie savęs suvokimo būdai iš principo paremti kitų elgesiu su jumis. Turime įprotį žvelgti į save kitų akimis.
O kitų akyse dažnai yra rezultatai, kuriuos jie matė jums anksčiau veikiant, arba kuriuos jie priskiria jūsų ateičiai perfiltruodami per savus lūkesčius ir nuostatas. Tai, kaip kiti jus suvokia, taip pat veikia, ką patys apie save galvojate. Jūsų „aš“ yra jūsų pačių mintis, idėja apie save. Jei perduosite šią mintį kitiems, jie bus apie jus tokios pat nuomonės kaip jūs.
Tai neišvengiama ir neturėtų jums rūpėti, jeigu jūsų savivertė normali. Kadangi diduma mūsų komunikacijos vyksta pasąmoningai, aplinkiniai reaguoja į jūsų kūno kalbą, balso toną ir emocinius signalus, nesvarbu, ar apie tuos signalus ką nors žinote. Net apie ką nors kalbėdami teigiamai kūnu galite signalizuoti visai ką kita. Esmė ta, kad savo elgesiu nuolat rodote kitiems, kaip derėtų su jumis elgtis.
Kasdien atliekate daug mažų ritualų, kurie skleidžia tam tikrą jūsų įvaizdį ir verčia kitus jį priimti.
Žema savivertė virto tikra liga. Vienas tyrimas parodė, kad būdami keturiolikos metų 98 procentai amerikiečių turi žemą savivertę. Ir kasmet darosi vis blogiau. Nėra jokios priežasties manyti, kad Švedijoje padėtis daug geresnė. Populiarus būdas nuslėpti žemą savivertę – tiesiog apsimetinėti. Juk mes visi pakankamai gudrūs, kad kurį laiką galėtume pavaidinti. Tačiau kaskart apsimesdami dar labiau užminuojame pasitikėjimą savimi. Jam visai išnykus, susilpnėja ir mūsų gebėjimas save gerbti. Bandydami paslėpti menką savivertę po priklijuota kauke, tik švaistote laiką ir energiją, kuriuos galėtumėte panaudoti prasmingiau, pavyzdžiui, tobulindami savo įvaizdį ir gyvendami tokį gyvenimą, kokio iš tikrųjų trokštate.
Pirmiausiai pažvelkite į veidrodį ir pamatykite, kuo iš tikrųjų save laikote. Savivertės atradimas gali virsti stulbinančiu patyrimu, nes ji ne visada atitinka tai, ką jaučiate ir ko norite. Tada turite paklausti savęs, ar tikrai privalote būti taip besielgiančiu žmogumi. Ar įmanoma pakeisti įvaizdį? Be abejo, įmanoma.
Žinoma, kartais gali atrodyti sunku pasikeisti, ypač jaučiant, kad įsikibote tam tikro elgesio modelio. Kai ką nors darome pakankamai ilgai, tai virsta įpročiu. O įpročiai moka kovoti už būvį. Tačiau bet kokį įprotį (ir įprotį per daug rūkyti, ir per dažnai dainuoti karaokę) sukūręs elgesys paremtas jau saviverte. Tad iš tikrųjų stringate dėl savivertės. Įprotis tėra jos išraiška. Todėl visi bandymai pakeisti savo elgesį bus beverčiai, jei kartu neperkursite savivertės. Tai, kaip jūs save apibūdinate, yra labai svarbu. Taigi nusipieškite naują įvaizdį spalvotomis kreidelėmis.
Sukurdami jūsų norus labiau atitinkančią savivertę visų problemų gal ir neišspręsite. Tačiau ji padės jums pasitikti gyvenimą pozityvesnėmis idėjomis ir lengviau įžvelgti savo stiprybes. Visi žmonės, kuriems sekasi, nesvarbu, kokioje srityje, pripažįsta, kad jie labai gerai moka tą ar aną. Ir jiems dėl to ne gėda. Todėl ir jums neturėtų būti gėda.
Viena sena klišė teisinga: jei norite tapti laimingi, turite pažinti save. Tačiau tai nereiškia, kad tapsite laimingi vien dėl to, kad save pažinsite. Tai ne galutinis tikslas, o darbų pradžia. Pažindami save pamatysite, ką savyje derėtų pakeisti, kad jūsų gyvenimas būtų laimingesnis. Taip galėsite pasirūpinti, kad gyventumėte tinkamu būdu. Daugelis tų, kurie nerimauja dėl laimės trūkumo, gyvena netinkamu būdu. Kaip yra pasakęs vienas britų psichoterapeutas, nežinodami, kas esate, lengvai daug ką padarysite, kad daug ko gautumėte ir būtumėte laimingi. Tačiau jei padarysite atvirkščiai ir susitaikysite su savimi, darysite tai, kas turi būti padaryta, gausite tiek pat kiek ir anksčiau, bet nejausite streso ar nuovargio.
Henrik Fexeus. Nuostabus protas. Išsamus asmenybės tobulėjimo kursas.
Nuotraukų autorius: Vilius Paškevičius.
Paruošė Aurelija K. ir Janina D.
