“Kai kurios katės žengia per gyvenimą taip, tarsi virš jų kybotų juodas lietaus debesis. Jos negali gyventi neniršdamos. Katė pikčiurna niekad nejaučia kaip šildo saulutė – tik kaip šalta šešėlyje.
1. Atsisakyk savo poreikio visada būti teisiam; 2. Atsisakyk poreikio viską kontroliuoti; 3. Atsisakyk kaltės jausmo; 4. Atsisakyk save žlugdančių kalbų; 5. Atsisakyk save ribojančių įsitikinimų; 6. Atsisakyk skundimosi; 7.
Nagi tais laimingais laikais, kiekvienas gimdamas gaudavo po mažutėlį, minkštutėlį Švelnukų maišelį. Vos panorėjęs, žmogus galėjo įkišti į jį ranką ir išsitraukti Šiltą Švelnuką. Šiltų Švelnukų visiems labai reikėjo, nes
Visą naktį sapnavau kirmėles, krentančias iš duonos kepalo… Susirūpinau – gal mano pasąmonėje glūdi kažkas, kuo esu nepatenkinta ir pati to nesuvokiu?.. Pamąsčiau – o kiek kartų pakilau iš niekur,
Vienas svarbiausių dalykų, kuriam suprasti man prireikė daug laiko ir kurio vis dar mokausi, yra tai, kad jei veikla atrodo vertinga ar verta atlikti, ji yra verta atlikti. Kitaip tariant,
„Katė šiukšlininkė nieko neišmeta. Artinantis vasarai ji net nesišeria. Nenusimeta žieminio kailelio, todėl atrodo susivėlusi ir nevalyva. Su neišsišėrusiu kailiu karšta, todėl tokia katė medžioja nevikriai. Miega ji prastai, nes
„Spontaniška veikla – tai vienintelis būdas, kuriuo žmogus gali įveikti vienatvės baimę, neatsisakydamas savojo „aš“ pilnatvės, nes spontaniška jo esmės realizacija vėl sujungia jį su pasauliu – žmonėmis, gamta ir
Žmogus gimsta tik su dviem įgimtom baimėm: garso ir kritimo. O kiek baimių turi tu? Šiandien. Ar drąsiai išreiški nuomonę darbo susirinkime, seminaro metu ar naujoje nepažįstamų žmonių kompanijoje? Ar
