Šį straipsnį parašė Archeopteriksė Alki, Pasitikinčios savimi Lūšies V dalyvė. Vienintelis tikras dalykas, kurį dabar turiu, yra ši akimirka. Op, ir nebėra. Op, jau kita. Jau vėl nauja. Akimirkų siūlas… Ar
Šį straipsnį parašė Viltis Rusenančioji, Pasitikinčios savimi Lūšies V dalyvė. Mano išmintis galbūt pasirodys banali. Tačiau pastarąsias kelias dienas dažnai apie tai susimąstau, nes jaučiuosi stipriai peršalusi, daugiausiai guliu lovoje, miegu. Sergu angina. Man
Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra dienoraštis, kuriame jis nori parašyti vieną istoriją, tačiau rašo kitą; ir jo varganiausia valanda yra tada, kai jis palygina tai, kas padaryta, su tuo, ką buvo žadėjęs.
Jeigu tikslingai kiekvieną dieną neskiri laiko progresui ir tobulėjimui – neabejotinai tavo laikas pradings spartėjančio gyvenimo tuštumoje. Nespėsi susiimti, jau būsi pasenęs ir nusilpęs bei svarstysi, kur prabėgo visas tavo laikas.
Pastaraisiais metais vienas vertingiausių pokyčių mano gyvenime buvo atrasta gyvenimo harmonija, kartu su ryto rutina, įpročiais, tam tikru režimu.
Nematydama prasmės, vargu ar būčiau pradėjusi šį eksperimentą. Būtent veiklos prasmingumas tapo stipriu vidiniu akstinu, suteikė ilgalaikės motyvacijos, optimizmo ir jėgų. Kaskart praturtinantys nauji potyriai bei teigiami išgyvenimai neleido atsirasti
J. Vitalie ir dr. Ihaleakala Hew Len knygoje „Jokių ribų“, perskaičiau apie slaptą havajiečių mokymą vadinamą „ho‘oponopono“, kuris, pasak autorių, garantuoja sėkmę ir gali padėti išspręsti pačias įvairiausias gyvenimo problemas.
Tai tikra istorija, tik perpasakota man, tai už menkus nuklydimus prašau man atleisti. Praeitis vis tiek jau nebegrįš, nėra laiko, kurį dar galėtum jai skirti. Vyksta paskaita. Dėstytojas staiga paskiria
Šis rinkinys sudarytas iš Lūšiukų kurtų atmintinių jiems dalyvaujant Lūšies programoje. Kalba neredaguota. Elgtis taip, lyg pasaulis priklausytų Tau – tai įkvepia pasitikėti savimi! Mylėti. Keltis anksti ryte. Pavasarį ir vasarą kuo anksčiau.
