Visi mes trokštame to paties – tik meilės ir laimės. Kaip mes visi to desperatiškai siekiame ir kaip visi jaučiamės daugiau ar mažiau nelaimingi, nors, atrodo, viską turim. Vieni bando
Įsivaizduok, kad turi radijo imtuvą, kuris, kiek besukinėtum reguliavimo rankenėlę, transliuoja vienintelę radijo stotį. Nėra galimybės kontroliuoti ir garso stiprumą. Kartais garsas yra vos girdimas, o kartais toks stiprus, kad
„Katė šiukšlininkė nieko neišmeta. Artinantis vasarai ji net nesišeria. Nenusimeta žieminio kailelio, todėl atrodo susivėlusi ir nevalyva. Su neišsišėrusiu kailiu karšta, todėl tokia katė medžioja nevikriai. Miega ji prastai, nes
„Katė, mėgstanti paukščius, pašoksta aukščiau negu ta, kuri ėda tik peles. Peliautojai visas pasaulis tėra žemė po nosimi. Katei paukščiautojai žemė susijungia su dangumi į viena. Katės gimusios šokinėti aukščiau
Dažnai girdžiu žmonių žodžius: „čia gi Lietuva…“, „taip tik Lietuvoje gali būti (nutikti)…“ , „valdžia kalta, nėra darbo, čia nėra gyvenimo…“ „visi skursta… čia gi Lietuva…“, „kitur taip nėra…“ Ir
Prisirišimas prie tam tikro gyvenimo būdo gali versti save varžyti; tėvai gali norėti, kad jų vaikai „susitupėtų“ ir gyventų tinkamai, taip, kaip reikia. Nenuostabu, kad toks gyvenimo būdas žmones supančioja;
Noriu pasidalinti savo mintimis apie pasirinkimo reikšmę mūsų gyvenimo kokybei. Ne apie esminių pasirinkimų, tokių kaip veiklos sritis, sutuoktinis, svarbūs pirkiniai ar pan., bet apie mūsų reakcijos pasirinkimo į viską,
Tavo prigimtinė teisė – turėti viską, ką mėgsti ir ko trokšti. Tavo darbas turi būti įdomus, ir tu turi pasiekti viską, ką nori pasiekti. Tavo santykiai su šeima ir draugais
Lapės turi urvus, padangių sparnuočiai – lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti. Čia slypi klaida, kurią savo santykiuose su kitais daro daugelis žmonių. Nuolatos tekančioje gyvenimo upėje jie