Sveiki, trumpai papasakosiu apie metodą (Seligman), kuris padeda išlikti optimistiškam, lengviau išgyventi nesėkmes ir aplamai keisti savo įsitikinimus apie save pozityvia linkme, atsikratyti prastos depresinės nuotaikos, mąstyti pozityviau ir t.t.
Tai tikra istorija, tik perpasakota man, tai už menkus nuklydimus prašau man atleisti. Praeitis vis tiek jau nebegrįš, nėra laiko, kurį dar galėtum jai skirti. Vyksta paskaita. Dėstytojas staiga paskiria
Emocijos – kaip natos muzikoje. Harmoningi akordai ir melodijos vingiai teikia malonumą, praturtina sielą ir praskaidrina kasdienybę. Vis dėlto, per garsūs akordai ar nesuderintas instrumentas gali sugadinti net genialų muzikos
Nepriimkim gyvenimo, kaip kažko, kas ir taip yra aišku. Kaip kažko, kas jau tapo įprasta.Argi ne keista, kad tu gyveni? Kad tu esi toks, koks esi? Kad yra tokių pat,
Ir štai jau kelinta diena vis einu pro medžius, kurie nusidažę įvairiausiomis spalvomis. Vieni dar žali, kiti jau paraudę ar nuauksėję. Kiek daug gražių spalvų. Kaip smagu, kai einant po
– Aš manau, kad tu klysti…– Galbūt.– Ne, bet tikrai klysti! Pagalvok!– Luktelėk, pametei mane. Tai ar aš klystu, ar tu tiesiog manai, kad aš klystu?– Koks skirtumas! Klysti!– Kaip
Rašau ta tema, kuri pačiai kebli. Lyg viskas ir aišku, bet iki tos laimės kelio vis nerandu…O gal aš jau jame, tik to dar nežinau… Gal jūs taip pat jos
Prieš porą dienų riedėjau namo traukiniu. Ilga laukė kelionė, todėl nusiteikiau keletą valandų praleisti vien su savimi – savo jausmais, mintimis, svajomis, prisiminimais. Įsiklausyti – kas šią akimirką skamba manyje?
Banalu, bet ar nesame nei vienas susimąstę… Jeigu tik išvažiuočiau į kitą miestą/šalį, būtų geriau. Nutrūktų kančios ir viskas pasikeistų, o aš galėčiau būti laimingas. Lyg kažkur ten, kur mūsų
