Dažnai mes pamirštame tiesiog džiaugtis gyvenimu.
Prieš šešis metus, kai galvoje sukosi skaičiai ir taisyklės, kai darbas buvo tik žaidimas, išgirdau tai vieną kartą, o prisimenu vėl, ir vėl, ir vėl…
Tik nelaimės ištikti ir išbridę prisimename, kad reikia vertinti save, mylėti save ir aplinkinius, branginti santykius, džiaugtis savo gyvenimu.
Išgirdau auksinę taisyklę – mes išsiugdome ydingus įpročius, o juos pakeisti daug sunkiau, nei išsiugdyti tinkamus įpročius.
Todėl turime išsiugdyti įprotį… džiaugtis gyvenimu !!
Manau ne vienas esate girdėję, kad žmonės „numirę“ ir prisikėlę (pvz.: iš komos), tiesiog labiau džiaugiasi gyvenimu. Argi nebūtų smagu džiaugtis kiekviena diena, vertinti nugyventą laiką, bet nebūti „mirusiu ir prisikėlusiu“ ar “vos per plauką..“. Kodėl tik nelaimės ištikti ir išbridę prisimename, kad reikia vertinti save, mylėti save ir aplinkinius, branginti santykius, džiaugtis savo gyvenimu. Kodėl žmonės labiau galvoja, ką nuveiktų jei liktų kelios savaitės gyventi, bet negalvoja – o gal ir dabar galiu taip gyventi?
Nežinau kaip jūs, o mano aplinkoj daug gyvenančių siauruose „rėmeliuose“, iš kurių neišlipa dėl susigalvotų bei įdiegtų „rimtų priežasčių“. O ar jūs neturite rėmelio? Argi nesakote, kad nėra pinigų, nėra laiko, nėra to ar ano? O kaip aš atrodysiu, o ką apie mane pasakys? Čia ne man, aš negaliu, aš droviuosi?
Ar pagalvojate, kiek prarandate gyvenime galimybių būti laimingu? Per plauką… spėjau!
Džiaukitės gyvenimu čia ir dabar.
Margalapė, Lūšis III dalyvė.
Nuotraukos autorius: Marius Čepulis.
Paruošė Laura N. ir Janina D.
