Be vienatvės Meilė ilgai šalia neišbus. Nes ir Meilei reikia poilsio, kad galėtų keliauti po dangų ir pasireikšti kitais pavidalais.
Be vienatvės neišgyvena joks augalas ir joks gyvūnas, jokia dirva nebūna ilgai vaisinga, be jos nė vienas vaikas negali sužinoti apie gyvenimą, nė vienam menininkui nepavykta kurti, nė vienas darbas negali būti ištobulintas.
O tie, kurie jaučiasi slegiami vienatvės, teprisimena: svarbiausiomis gyvenimo akimirkomis visada būsime vieni.
Vienatvė – ne Meilės stoka, o jos papildymas.
Vienatvė – ne draugijos stygius, o akimirka, kai mūsų siela gali laisvai kalbėtis su mumis ir padėti mums nuspręsti apie savo gyvenimą.
Todėl palaiminti tie, kurie nebijo vienatvės. Kurie neišsigąsta savo pačių draugijos, nekantriai neieško su kuo čia galėtų pabūti, prasiblaškyti ar ką čia galėtų pasmerkti.
Nes tas, kuris nebūna vienas, jau nebepažįsta savęs.
O nepažįstantis savęs ima bijoti tuštumos.
Bet tuštumos nėra.
Mūsų sieloje slypi didžiulis pasaulis, laukiantis, kol bus atrastas. Jis yra ten, kupinas nepanaudotos jėgos, bet toks naujas ir galingas, kad bijome pripažinti jo buvimą.
Mat supratę, kas mes, turėsime pripažinti, jog galime eiti daug toliau, nei esame įpratę. Ir tai mus gąsdina.
Ir tiems, kurie nesileidžia gąsdinami vienatvės, atskleidžiančios slėpinius, viskas turės kitokį skonį.
O tie, kurie jaučiasi slegiami vienatvės, teprisimena: svarbiausiomis gyvenimo akimirkomis visada būsime vieni.
Meilė yra dieviška būsena, o vienatvė – žmogiška. Ir abi dera tiems, kurie supranta gyvenimo stebuklą.
Paulo Coelho. Rankraštis rastas Akroje.
Paruošė Valdona J. Ž.
