Pusiausvyra yra graži. Miyoko Ohno, Japonijos tiltų projektuotoja
Turiu draugą Normą, kuris yra geras fotografas ir šiaip geras žmogus. Visai neseniai jis man pasiskundė, kad visa, ką jis pastaruoju metu daro, tai dirba.
Daliai jūsų tai gali skambėti labai pažįstama. Man taip pat taip buvo ne kartą, tačiau pastaruoju metu galiu pasidžiaugti, kad suradau gana gerą balansą tarp dalykų, kurie man gyvenime svarbūs, įskaitant darbą, šeimą ir kitus mane dominančius dalykus.
Normas paprašė parašyti straipsnį apie darbo ir gyvenimo pusiausvyrą. Nors manau, kad mano draugas yra gana laimingas, vis dėlto jį domina, kaip dar labiau praplėsti gyvenimo ribas susiaurinant darbo. Manau, tai visiems mums aktualus klausimas, kurį kartais sau užduodame.
Tam tikra prasme darbas irgi yra gyvenimas
Pirmas dalykas, kurį norėčiau akcentuoti – darbas nėra atskirtas nuo gyvenimo, jis – gyvenimo dalis. Kai kuriems žmonėms tai nėra smagioji dalis, bet kitiems tai tiesiog aistra, džiaugsmas. Bet kuriuo atveju, tai dalis gyvenimo, nesvarbu, gera ji ar bloga.
Svarbu suprasti, kad ieškome balanso tarp dalykų, kurie mums svarbūs, kuriuos mėgstame veikti, ir nekalbame vien apie darbą ir likusią gyvenimo dalį, bet apie darbą, šeimą, hobius, pomėgius ir visą kitą kartu.
Savaime suprantama, kad kuomet žmonės kalba apie gyvenimo ir darbo balansą, jie turi omenyje, kad privalome surasti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, ir toks požiūris yra labai teisingas. Tačiau svarbu suprasti ir tai, kad jei darbas jums iš tiesų patinka, jei jis yra jūsų aistra, tai visai nebūtina siaurinti jo ribų tik tam, kad praleistumėte daugiau laiko namuose prie televizoriaus.
Taigi, svarbu suprasti, kad ieškome balanso tarp dalykų, kurie mums svarbūs, kuriuos mėgstame veikti, ir nekalbame vien apie darbą ir likusią gyvenimo dalį, bet apie darbą, šeimą, hobius, pomėgius ir visą kitą kartu.
Kas jums patinka?
Kokius dalykus jums patinka veikti? Tai pirmas klausimas, nuo kurio reikia pradėti. Mano draugui Normui patinka fotografija, tačiau iš visų kitų dalykų jam dar patinka ir džiudžitsu bei būti su draugais. Man svarbiausi dalykai gyvenime yra būti su šeima, rašyti, skaityti ir bėgioti. O kas tavo trumpajame sąraše?
Vienas iš jūsų sąrašo dalykų gali būti esamas darbas arba darbas, kurį norėtumėte turėti (priešingas tam, kuo dabar užsiimate). Kitiems tai gali būti jų pomėgiai ar fizinė veikla, sportas ar kita aktyvi veikla, skaitymas ar mokymasis, apsipirkinėjimas ar maisto ruoša, savanoriavimas ar laikas su svarbiais žmonėmis. Kiek žmonių, tiek ir pasirinkimų.
Sudarykite trumpąjį savo mėgstamų veiklų sąrašą ir tik tada skaitykite toliau.
Atlaisvinti erdvę
Dabar laikas iš šono pažiūrėti į savo gyvenimą, t. y. pamatyti tą didelį paveikslą – kaip dabar leidžiate savo laiką, kam jį skiriate? Kaip ilgai dirbate (ir kokią to laiko dalį darote tuos dalykus, kurie jums iš tiesų įdomūs ir patinka)? Kuo užsiimate prieš ir po darbo? Ką veikiate laisvadieniais?
Išmokite pasakyti „ne“ ir išmokite pasakyti kitiems, kad jūs nebegalite ar nebenorite prisiimti tam tikrų įsipareigojimų.
Dabar pagalvokite apie visus savo darbus – ir keli iš jų atsidūrė trumpajame sąraše? Ko iš tų gausybės veiklų, kurios nėra trumpajame sąraše, galėtumėte atsisakyti? Kai kurie dalykai gali būti svarbūs įsipareigojimai, kurių atsisakyti atrodo sudėtinga, bet dažnai tai tik laiko klausimas, nes po kurio laiko tai galbūt nebeatrodys taip neįmanoma. Išmokite pasakyti „ne“ ir išmokite pasakyti kitiems, kad jūs nebegalite ar nebenorite prisiimti tam tikrų įsipareigojimų. Ne visada tai lengva, bet reikia atsiminti, kad tai jūsų gyvenimas, ir daryti tai, kas patinka jums pačiam, o ne tai, ko nori kiti.
Iš tiesų nuodugniai apgalvokite, ko galėtumėte atsisakyti iš nemėgstamų nesvarbių veiklų (tos, kurios nepatenka į trumpąjį svarbių veiklų sąrašą). Padirbėkite tuo klausimu ir, atsisakydami nesvarbių dalykų, sukurkite daugiau erdvės svarbiems dalykams. Svarbu nenaudoti naujai atsiradusio laiko televizijai ar kitai betikslei veiklai, išnaudokite jį dalykams, kurie jus džiugina, kuriais su malonumu užsiimsite.
Rasti pusiausvyrą
Kai jau rasite daugiau erdvės mėgstamoms veikloms, liks tik tarp jų rasti pusiausvyrą. Galite gyvenimą pripildyti visais svarbiais dalykais – dalykais, kuriuos mėgstate daryti, ir net tada gali būti, kad didžiausią laiko dalį užims darbas. Tai nėra joks blogis, jei jūsų darbas jums patinka ir toks užimtumas neatneša neigiamų pasekmių (pvz., sveikatai, šeimos santykiams), tada tiesiog balansuosite tarp kitų dalykų.
Įvairovė yra geras dalykas, nes ji suteikia gyvenimui spalvų ir daro jį įdomų.
Kodėl balansuoti tarp kelių patinkančių veiklų yra geriau nei turėti tik vieną patinkančią veiklą ir į ją pasinerti? Yra ne viena priežastis ir priklauso nuo situacijos. Jei pasirinksite tik darbą, net jei jis jums labai patinka, ilgam užsidarysite darbo erdvėje ir galbūt tuomet nepakankamai laiko skirsite svarbiems žmonėms ar sportui ir taip gali nukentėti sveikata ar santykiai. Taip pat vieną dieną, jei visą laiką skirsite tik darbui, galite pasijusti labai vieniši. Kita svarbi priežastis – perdegimas, t. y. viso laiko skyrimas darbui (ar kokiai kitai vienai veiklai) gali vesti iki nuolatinio streso ir išsekimo, dėl ko mėgstama veikla taps nebe tokia maloni.
Įvairovė yra geras dalykas, nes ji suteikia gyvenimui spalvų ir daro jį įdomų. Taigi, truputį pakaitaliokite veiklas.
Štai keletas idėjų, kaip tai padaryti:
Planuokite laiką. Tai tinka tiems, kurie nuolat naudojasi kalendoriumi ir mėgsta planuoti. Savaitę suplanuokite laiką visiems jums svarbiems dalykams. Pirmiausia siūlau susiplanuoti viską, kas nėra darbas (nebent kasdien dirbate nustatytomis darbo valandomis, pvz., nuo 8 iki 17 val., tuomet galite pradėti ir nuo jų). Taip įtraukite visas mėgstamas veiklas ir pasistenkite, kad darbas neužimtų viso jūsų laiko. Tik nepersistenkite, nesuplanuokite taip, kad neliktų nė laisvos minutės, nes nė vienas tvarkaraštis neveikia minutės tikslumu. Atvirkščiai, geriau palikti kiek nors laisvo laiko tarp visų suplanuotų darbų, kad vėliau nereikėtų ko atsisakyti vien dėl to, kad ankstesnė veikla kiek užsitęsė.
Nusistatykite ribas. Tai labai naudinga kalbant apie darbą ar kitą veiklą, kuri dažniausiai užima per daug jūsų laiko. Pavyzdžiui, jei dirbate 10–12 valandų, tai nusistatykite, kad dirbsite tik 8 valandas, ir to kasdien laikykitės. Jei jūsų darbo grafikas lankstus, galite nuspręsti, kad dirbsite tik keturias dienas per savaitę vietoj penkių arba kad rytais pradėsite darbą tik nuo 10 valandos. Ir žinote, ką pastebėjau – ogi kad nusistačius tam tikras laiko ribas ir jų laikantis suspėjama padaryti tą patį, ką ir anksčiau, tik per nusimatytą laiką. Taip pat tai gali veikti ir nesvarbių veiklų atsisakymas, nekokybiško laiko leidimo pašalinimas (pvz., besaikio naršymo socialiniuose tinkluose ar internete), tam tikrų užduočių automatizavimas ar jų perdavimas kitiems.
Skirkite pasimatymus savo šeimos nariams ir draugams. Užuot sakę „noriu daugiau laiko praleisti su šeima ar draugais“ tiesiog nusimatykite tam laiką ir pakvieskite juos susitikti. Tai gali reikšti ir romantišką pasimatymą su savo antrąja puse, ir paprastą susitikimą su draugais, vaikais ar kitais svarbiais žmonėmis. To net nebūtina vadinti pasimatymu, tiesiog numatykite konkretų laiką pastoviems susitikimams, kad pabūtumėte drauge. Tai net nebūtinai turi būti kokia išskirtinė ar didelių resursų reikalaujanti veikla, tai gali būti kažkas visiškai paprasto, kaip pasivaikščiojimas parke ar stalo žaidimų vakaras, ar drauge gaminama vakarienė, ar gero filmo žiūrėjimas drauge, kremtant spragėsius.
„Gyvenimas – kaip važiavimas dviračiu. Pusiausvyrą įmanoma išlaikyti tik judant pirmyn.“ A. Einšteinas
Skirkite pasimatymus sau. Labai dažnai būna, kad skiriame laiko savo šeimos nariams, mylimiems žmonėms, bet užmirštame, kad laiko reikia ir sau pačiam. Susiplanuokite laiką, kurį skirsite tik sau, kai būdami vieni darysite tai, kas patinka. Man tai yra knygų skaitymas ir bėgiojimas, bet kitam tai galbūt bus rankdarbiai ar meditavimas, joga, važinėjimas dviračiu ar dar kokia kita veikla. Tiesiog paskirkite tam laiką ir nepraleiskite tų pasimatymų su savimi.
Susiraskite partnerį. Kartais padeda, kai esi su kuo nors susitaręs ką nors veikti drauge. Aš, pavyzdžiui, bėgioju drauge su seserimi, o kažkas galbūt turės partnerį bendram projektui baigti ar dar kitokiai veiklai. Tai labai padeda, kai veikla yra anksti ryte ar tuoj po darbo, per pietų pertrauką ar savaitgaliais, kai sunkiau prisiversti ją atlikti. Partneris tarsi labiau įpareigoja.
Reguliariai peržvelkite savo gyvenimą. Aš naudoju bėgiojimą kaip laiką gyvenimo refleksijai, analizei. Jūs taip pat galite pasirinkti tam tikrą veiklą, per kurią reguliariai analizuosite savo gyvenimą, ar tiesiog galite tam skirti laiko atskirai. Dažnai mūsų gyvenimas teka labai inertiškai ir taip nefiksuojame, kuria kryptimi jis pasuka, iki tol, kol tam neskiriame dėmesio, laiko. Arba mes tiesiog pasineriame į rutiną taip stipriai, kad pamirštame, jog ją galime koreguoti, paįvairinti. Reguliari savęs, savo gyvenimo refleksija duoda atsakymus: kur link eina mano gyvenimas, kam aš skiriu savo laiką, ir skatina keistis, priimti sprendimus tada, kai jų reikia. Tik svarbu nusimatyti, kada ir ką konkrečiai keisite, o geriausia – padaryti tai nedelsiant.
Gyvenimas – kaip važiavimas dviračiu. Pusiausvyrą įmanoma išlaikyti tik judant pirmyn. A. Einšteinas
Autorius: Leo Babauta, How To Find That Elusive Balance Between Work and Life
Vertė Renata Rančytė, redagavo Justina K. T., paruošė Janina D. Iliustracijos naudojamos su CC0 licencija, straipsnis nėra ribojamas autorinių teisių.
