– Aš manau, kad tu klysti…– Galbūt.– Ne, bet tikrai klysti! Pagalvok!– Luktelėk, pametei mane. Tai ar aš klystu, ar tu tiesiog manai, kad aš klystu?– Koks skirtumas! Klysti!– Kaip
Tikriausiai kiekvieno gyvenime randasi įvykių ir apsisprendimų, kurie neišvengiamai mus pakeičia ir sukuria kažką naują… Man tas etapas atėjo, kai išdrįsau pasidalinti namų erdve su keturiomis žiurkėmis ir dviem triušiais,
Guliu šiandien savo dobiliukuose ir jaučiuosi kaip koks budistų vienuolis, kuris su taikia šypsen astebi plaukiantį pasaulį, susilieja su juo, pats pavirsta į dobiliuką, plukę, rūgštynę, braškę, bitę, katiną….
Rašau ta tema, kuri pačiai kebli. Lyg viskas ir aišku, bet iki tos laimės kelio vis nerandu…O gal aš jau jame, tik to dar nežinau… Gal jūs taip pat jos
Prieš porą dienų riedėjau namo traukiniu. Ilga laukė kelionė, todėl nusiteikiau keletą valandų praleisti vien su savimi – savo jausmais, mintimis, svajomis, prisiminimais. Įsiklausyti – kas šią akimirką skamba manyje?
Banalu, bet ar nesame nei vienas susimąstę… Jeigu tik išvažiuočiau į kitą miestą/šalį, būtų geriau. Nutrūktų kančios ir viskas pasikeistų, o aš galėčiau būti laimingas. Lyg kažkur ten, kur mūsų
Dažnai mes pamirštame tiesiog džiaugtis gyvenimu. Prieš šešis metus, kai galvoje sukosi skaičiai ir taisyklės, kai darbas buvo tik žaidimas, išgirdau tai vieną kartą, o prisimenu vėl, ir vėl, ir
Šįryt pramerkusi akis išvydau saulės nutviekstą kambarį. Mane pažadino balsas: „kelkis, saulę pramiegosi“. Pasivarčiusi su saulės zuikučiais lovoje, išsiritau lauk. Saulės spinduliai šildė mano dar ne visai žvalų veidą, tad
Šį straipsnį parašė Saulės Vaikas, Pasitikinčios savimi Lūšies III dalyvė. Kai pradedi eiti savo pasirinktu keliu, pradžioje visada būna labai sunku. Kelyje sutinki daug abejonių, neaiškumų, klausimų, baimių, norą kažką pakeisti,
