Savo gyvenime visi esame patyrę tam tikrų dalykų, kurie išbalansuoja įprastą kasdienybę, pavyzdžiui, kūdikio gimimą, mylimo žmogaus mirtį, ligą, nelaimę, darbo praradimą, darbo keitimą ir t. t.
Jie mus išmuša iš vėžių. Mūsų tikslai ir planai – ar tai būtų sveikatos, karjeros, saviugdos – pakrinka. Sugrįžti į tas vėžes gali būti labai sunku. Ką daryti?
Visai neseniai mano tinklaraščio (Zen Habits) skaitytojas Jonas Pape paklausė: „Stengiuosi taikyti tavo patarimus, išsikelti mažus tikslus ir gyventi diena iš dienos. Neseniai mums gimė vaikelis, ir dabar mano gyvenime tiek nežinomybės, kad nebežinau, kaip toliau nusistatinėti mažus tikslus. Pavyzdžiui, anksčiau rytais eidavau į sporto salę, bet dabar, kai naktimis reikia keltis ir maitinti mažylį, tai beveik neįmanoma. Mažyliui dar tik dvi savaitės, ir suprantu, kad laikui bėgant nusistovės tam tikras ritmas, bet šiuo metu sunkiai galiu tai įsivaizduoti. Taigi noriu paklausti – kaip prisitaikyti prie didelių pokyčių gyvenime? Keisti tikslus? Keisti planus, tvarkaraščius? O gal keisti lūkesčius?“
Galiu paliudyti, kad situacija tikrai ne iš lengvųjų. Štai keletas pavyzdžių iš mano gyvenimo:
- Pats susilaukiau keleto vaikų (pats jų negimdžiau, na, bet suprantate) ir galiu pasakyti, kad jie apverčia gyvenimą aukštyn kojom. Jei gyvenimą įsivaizduojam kaip „Lego“, tai galima sakyti, kad atėję kūdikiai išmontuoja ir išmėto „Lego“ po visus kampus.
- Praėjusiais metais keletą kartų dėl ligos negalėjau dirbti ir ruoštis maratonui. Ir kiekvieną kartą buvo tikrai sunku grįžti į įprastą ritmą.
- Visai neseniai persikėliau gyventi į naują namą. Dėl kraustymosi visą savaitę nesportavau (įprastai sportuoju 5–6 kartus per savaitę), o ir darbo ritmas sutriko.
- Praėjusį mėnesį mirė mano senelis. Man tai buvo didelis šokas. Nenoriu skųstis, bet reikėjo laiko atsigauti. Dėl šios priežasties keletas projektų, prie kurių dirbau, vis dar nebaigti.
Tai yra keletas pavyzdžių iš mano gyvenimo. Gerai pagalvojęs rasčiau dar daugiau, o tu, esu tikras, taip pat.
Taigi, ką daryti? Ar, susidūrę su gyvenimo iššūkiais, mes kiekvieną kartą išklysime iš savo dienotvarkės (darbo, sporto, kitų gyvenimiškų tikslų)? Ne. Iššūkių buvo ir bus, tačiau jei iš tikrųjų norime ko nors pasiekti, rasime išeitį.
Iššūkių buvo ir bus, tačiau jei iš tikrųjų norime ko nors pasiekti, rasime išeitį.
Gruodžio mėnesį, nepaisydamas visko, tęsiau savo pasiruošimą maratonui, ir Honolulu maratone sumušiau savo paties rekordą. Nepaisydamas senelio mirties ir laidotuvių, vėl ėmiausi rašyti į Zen Habits.
Kaip susidoroti su kasdienybę jaukiančiais iššūkiais
Taigi, kaip man tai pavyko? Kaip apskritai susidoroti su iškylančiais sunkumais ir sugrįžti į įprastas vėžes? Pristatau keletą man pagelbėjusių dalykų:
1. Negalvok, kad iššūkių nebus – jų bus. Priimk juos kaip gyvenimo dalį
Nesakau, kad turėtum galvoti ir bijoti, kad bet kurią akimirką kas nors numirs, prarasi darbą ar atsitiks dar kas nors baisaus, bet žinok, jog iššūkių bus visada. Žiūrėk į juos kaip į akmenukus ant kelio, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, su kuriais reikia susitvarkyti ir grįžti prie įprastinių darbų. Jei kiekvienas akmenukas, ant kurio užvažiuoji, tave privers sustoti, niekad nepasieksi galutinio tikslo. Bet jei iš anksto nusiteiksi, kad iššūkių bus, kad jie yra tavo kelionės dalis ir kad turi juos įveikti, savo tikslą galiausiai pasieksi.
2. Visada mintyse turėk motyvacijos, leiskis jos kurstomas
Pagalvok, kodėl apskritai nusistatai kažkokius tikslus, susidarai dienotvarkę ir pan.? Matyt, tas dalykas, dėl kurio taip stengiesi, kuriam savo dienoje skiri laiko, tau yra tikrai svarbus. Jei sportavai, matyt, mėgavaisi tuo, turėjai tikslą, priežastį sportuoti. Jei taupei pinigus, matyt, irgi turėjai tam priežastį. Visada turėk mintyse tuos tikslus, prisimink, kodėl tai darai, ir nuolat iš naujo leiskis jų užvedamas. Jei kažkas tave užveda, labai tikėtina, kad prie to dalyko sugrįši. Pradėti veikti iš naujo būna sunku tada, kai jauti, kad nebeturi tam motyvacijos.
Visada turėk mintyse tuos tikslus, prisimink, kodėl tai darai, ir nuolat iš naujo leiskis jų užvedamas.
3. Turėk partnerį, trenerį, patarėją, bendruomenę
Šis patarimas puikiai tinka įgyvendinant bet kokį tikslą, bet ypač naudingas tada, kai bandai sugrįžti į įprastinę dienotvarkę. Jei turi, pavyzdžiui, sporto salės partnerį, tai yra labai geras motyvuotojas.
Man pasisekė – aš bėgioju su seserimi, mes esame susitarę bėgioti anksti ryte. Stengiuosi nepraleisti susitikimų, nes tikrai nenoriu palikti jos vienos stypsoti lauke saulei tekant. Verslo reikaluose taip pat turiu partnerį, taigi, jei nuslystu kur nors į šoną, sugrįžti lengviau. Treneris, patarėjas ar bendruomenė taip pat labai geri dalykai, nors man pačiam patogiau turėti partnerį.
4. Pradėk nuo mažų dalykų
Jau kalbėjau apie tai milijoną kartų, tai galėtų tapti mano mantra. Tačiau tai tikrai geras patarimas norint sugrįžti prie darbų. Neverta tikėtis, kad pulsi ir grįši į tą patį lygį, kuriame buvai prieš iškrisdamas. Pavyzdžiui, jei anksčiau nubėgdavai per savaitę 50 kilometrų, geriau pradėti nuo 15–25 kilometrų per savaitę, bėgti po 5–6 kilometrus 3 kartus per savaitę. Taip daug lengviau pradėti, tau pačiam bus lengviau prisitaikyti. Kai prisitaikai, gali krūvį po truputį didinti.
5. Leisk sau padaryti pertrauką ir už tai sau nepriekaištauk
Kai praėjusią savaitę krausčiausi į naują namą, supratau, jog sporte ir darbe turiu padaryti pertrauką. Nebuvau jos planavęs iš anksto, bet kai suvokiau, koks dėl viso kraustymosi būsiu užimtas ir pavargęs, nusprendžiau pasiimti atostogas. Sau pasakiau: „Tai geras dalykas. Bet kokiu atveju jau reikėjo pailsėti ir kūnui, ir protui tiek nuo sporto, tiek nuo darbo“. Taigi padariau pertrauką sąmoningai, žinodamas, jog tai geras sprendimas, ir už tai sau nepriekaištavau. Taip pat žinojau, jog iškart po jos grįšiu prie savo darbų.
Galbūt reikia grįžti į pačią pradžią, pradėti viską iš naujo – susikoncentruoti į vieną pokytį, atlikti tą patį veiksmą 30 dienų, pranešti apie tai kitiems, save kartkartėmis apdovanoti, sekti trikdžius, stengtis viską daryti kuo nuosekliau.
6. Jei susimauni, pradėk nuo pradžių – teisingai
Jei sunkiai sekasi grįžti prie įprastos dienotvarkės, galbūt reikia grįžti į pačią pradžią, pradėti viską iš naujo – susikoncentruoti į vieną pokytį, atlikti tą patį veiksmą 30 dienų, pranešti apie tai kitiems, save kartkartėmis apdovanoti, sekti trikdžius, stengtis viską daryti kuo nuosekliau. Tai yra pagrindiniai įpročių keitimo principai, apie kuriuos pasakoju savo knygoje The Power of Less. Jei tau sunku ugdyti įpročius, labai rekomenduoju ją perskaityti, taip pat užsirašyti į 30-ies dienų iššūkio programą.
Autorius: Leo Babauta, How to Deal With Major Disruptions to Your Routine
Vertė Ieva Šėrytė, redagavo Justina K., paruošė Janina D.
Iliustracijos naudojamos su CC0 licencija, straipsnis nėra ribojamas autorinių teisių.
[…] aplinką, o tyloje reflektuodami įgytą patirtį, išjausdami to energiją ir empatiškai priimdami visa, kas yra. Namai yra švarūs, kai išnešame šiukšles ir išvalome nešvarumus. Panašiai ir […]