Patirtimi dalinasi Katė Smalsioji, Pasitikinčios savimi Lūšies 2017 dalyvė.
Mano patirtis nėra labai unikali ar išskirtinė, tačiau pastebiu, kad dalis žmonių daro tą pačią klaidą kaip ir aš pati dariau. Jie netiki, kad gali sutikti mylimą žmogų, kad juos gali mylėti, kad apskritai yra normalių vyrų ar moterų, mano, kad „normalūs” jau užimti, o likę „laisvėje” tai niekam tikę, laiko save nevykėliais, kurie jau pavėlavo…
Aš buvau iš tų merginų, kurios sulaukdavo mažai vyrų dėmesio. O gal greičiau net nepastebėdavau to dėmesio, nes kaip galima pastebėti tai, kuo netiki? Didesnę gyvenimo dalį buvau vieniša, buvo nesėkmingų trumpalaikių seksualinių ryšių, kuriais nusivyliau, buvo nevykusių pasimatymų, kartais ir visai smagių, bet viskas baigdavosi po pirmo pasimatymo. Visa mano patirtis tik patvirtindavo mano nuostatas – niekam aš nepatinku, aš niekada nesutiksiu normalaus vyro, iš manęs reikia tik sekso, aš nevykėlė… Buvau viskuo nusivylusi, pradėjau apskritai vengti santykių ir iš tiesų kokius 8 metus jų neturėjau.
Ir tik tada, kai pradėjau kitaip mąstyti, labiau mylėti save, tikėti, kad yra normaliu vyrų – stebuklas – pradėjau tokius sutikti. Kai aš jau buvau stipresnė ir savimi labiau pasitikėjau, santykiai nebeatrodė tokie bauginantys ar nuviliantys.
Bet viltis miršta paskutinė – skaičiau psichologines knygas, lankiausi pas psichologus, galiausiai pradėjau gerti antidepresantus ir tik tada, kai pradėjau kitaip mąstyti, labiau mylėti save, tikėti, kad yra normaliu vyrų – stebuklas – pradėjau tokius sutikti. Kai aš jau buvau stipresnė ir savimi labiau pasitikėjau, santykiai nebeatrodė tokie bauginantys ar nuviliantys. Jeigu ir paaiškėdavo, kad su šiuo vyru nieko neišeis, tiesiog priimdavau tai kaip realybę, truputį paliūdėdavau ir gyvenau toliau, nes dabar jau tikėjau, kad jeigu sutikau vieną patinkantį vyrą, tai sutiksiu ir kitą. Taip ir buvo – aš sutikau.
Kai neigiamai mąsčiau apie save ir santykius, mano elgesys buvo toks:
1. Mažiau savimi rūpinausi. Dabar žiūrėdama savo ankstesnes nuotraukas galvoju, kaip galėjau būti tokia kūtvėla ar taip rengtis. Bent jau pasišukuoti tai galėjau.
2. Bendravau ir su nelabai patinkančiais vyrais, kurie iš tiesų turėjo kažkokių trūkumų ar mūsų pasaulėžiūros labai skyrėsi, taip tik didindama nusivylimą savimi.
3. Aš leidau rinktis vyrams, o ne pati rinkausi. Tai taip pat skatino nusivylimą, bejėgiškumą. Pasirinkimas tikrai didesnis, kai renkiesi pats. Bent jau kokybės atžvilgiu.
4. Aš bijojau parodyti dėmesį tam, kas man patinka. Tarsi jo atstūmimas būtų pasaulio pabaiga, nors iš tiesų, tai ir man pačiai nepatinka didžioji dalis vyrų. Tiesiog netinka ir tiek. Jie nėra kažkuo blogi, tiesiog man netinkami. Tokia realybė. Bet anksčiau mąsčiau: arba aš patinku, arba aš nevykėlė. Jeigu rodysiu dėmesį, tai irgi nevykėlė, nes juk vyrai turi rodyti dėmesį… Užburtas neigiamų minčių ratas. Didesnė vyrų dalis tik nudžiunga nuo moters dėmesio ir vertina jį teigiamai.
5. Aš užsispyrusiai telkiau dėmesį būtent į neigiamą patirtį. Jeigu kažkas ir bandė man parodyti kažkokią gerąją pusę, iš karto prieštaraudavau ir baksnodavau būtent į savo „nesėkmes”. Mokėjau gerai nuginkluoti man bandančius padėti žmones.
6. Tiesiog mėgavausi gailėjimusi savimi. Tam labai tiko pamąstymai apie visus neigiamus patyrimus.
7. Buvau liūdna ir nelaiminga. O jūs norėtumėte susipažinti su liūdnu ir nelaimingu žmogumi? Aš tai ne. Man ir savų problemų užtenka.
Kai tapau laimingesniu žmogumi, tai:
1. Aš nebesiejau taip stipriai savo laimės su antros pusės turėjimu.
2. Aš pati rinkausi, su kuo noriu bendrauti.
3. Aš galvojau, ar vyras man patinka, o ne ar aš patinku vyrui.
4. Su manimi pasidarė lengviau bendrauti, nes aš mažiau skundžiausi, priekabiavau.
5. Jeigu vyras man ne(pa)tikdavo, tai tiesiog su juo atsisveikindavau ir nedariau iš to jokių dramų. Kaip jau sakiau, pilnas pasaulis nepatinkančių žmonių.
6. Aš tikėjau, kad galiu sutikti savą žmogų.
Svarbiausia yra pakeisti savo mąstymą, o tada gyvenimas ir aplinkiniai pradeda atrodyti kitokie.
Taigi jeigu manote, kad pasaulyje „nėra normalių vyrų ar moterų” ar jums niekada nepasiseks, siūlau atlikti savo minčių, nuostatų reviziją, nes jūs negalite sutikti to, kuo netikite. Vien mintis, kad pasaulyje yra bent truputis normalių vyrų ar moterų, jums gali padėti pajudėti iš mirties taško. Jeigu jums tai pernelyg sudėtinga padaryti pačiam/pačiai, jumyse jau įsišaknijo neigiamos nuostatos, baimės, savigaila, ieškokite pagalbos. Svarbiausia yra pakeisti savo mąstymą, o tada gyvenimas ir aplinkiniai pradeda atrodyti kitokie.
Būkite laimingi, mylėkite ir būkite mylimi!
Patirtimi dalinosi Katė Smalsioji, Pasitikinčios savimi Lūšies 2017 dalyvė. Kalba netaisyta.
Paruošė Janina D. Iliustracijos naudojamos su CC0 licencija.
