Kiekvienas žmogus nori būti laimingas ir kiekvienas ieško tos laimės savo gyvenimo kelyje. Kiekvienas supranta ją skirtingai ir priima skirtingai. Dauguma žmonių, paklausti, kas jiems yra laimė, atsako: turėti savo butą, naują automobilį, turėti gerą darbą ir pan. Bet pamąstykime apie tai, kad kai tu sieki kažko ir tai gauni, kiek laiko dar būni laimingas? Dieną, savaitę, mėnesį..? Tas jausmas dingsta ir vėl ieškai laimės...
Visi turime mamas. Kitos – jau esame mamos. Kiek jaučiamės laisvi su savo mama? Kiek laisvės duodame savo vaikams? Kur yra aukso viduriukas tarp laisvės ir disciplinos, tarp autoritetingos įtakos ir psichologinio manipuliavimo?
Buvau išsiskyrusi su vaikinu ir ilgą laiką nuo savęs bėgau. Tada pradėjau skaityti apie santykius ir labai daug klausyti vedų išminties apie vyrišką ir moterišką prigimtį, šeimą. Mano vaikystės šeima buvo destruktyvi.
Atleidimas – galingas įrankis, išlaisvinantis iš pykčio, nuoskaudų, nusivylimų naštos tą, kuris atleidžia. Suvokti tai, atrodo, lengva. Atleisk, paleisk, išlaisvink save.
Beveik prieš trejus metus atsisakiau alkoholio. Kaip įspūdingai skamba. Iš tikrųjų tai mečiau gerti. Mečiau gerti ne dėl mados ar sveikatos. Mečiau gerti, nes suvokiau – aš alkoholikė.
„Patirtyne“ Lūšis Stiprioji pasiūlė pasidalinti mintimis, kaip rasti svajonių darbą ar antrąją pusę, įveikti problemas ir daryti tai kūrybiškai, produktyviai dirbti, šypsotis liūdint, pasakyti „ne“, kritikuoti ir priimti kritiką, išgyventi netektis, auklėti vaikus.
Kiekvieną dieną einame, o dažniausiai net bėgame ir taip prabėgame per gyvenimą dideliais žingsniais. Net nestabtelėję. Nesusimąstę ir beprasmiškai. Ir ne kiekvienas sustoja bent sekundei, kad suprastų, jog taip bėga be savęs paties.
Visą gyvenimą mėgau turėti atsakymus į visus klausimus. Ieškodavau, klausdavau, reflektuodavau, analizuodavau. Labai mėgdavau atrasti sąsajas tarp įvykių, veiksmų, sprendimų – jos padėdavo gauti daugiau atsakymų.
Gandis buvo visiškai teisus. Kai elgiamės ne pagal savo vertybes ir nesiekiame savo tikslų, vyksta vidinis konfliktas. Žinome, kad turime kažką padaryti – galbūt tai projektas, gal tai laikas su mylimais žmonėmis ar dar galybė kitų dalykų, bet tai žinodami elgiamės visiškai priešingai.
Dabar laikas iš šono pažiūrėti į savo gyvenimą, t. y. pamatyti tą didelį paveikslą – kaip dabar leidžiate savo laiką, kam jį skiriate? Kaip ilgai dirbate (ir kokią to laiko dalį darote tuos dalykus, kurie jums iš tiesų įdomūs ir patinka)? Kuo užsiimate prieš ir po darbo? Ką veikiate laisvadieniais?
