„Gyveno kartą sena kinė, kuri turėjo du didelius indus, užkabintus abiejuose ilgos lazdos galuose, kurią nešiodavo, persimetusi per pečius. Kiekvienas iš mūsų turime savo trūkumų, bet šie trūkumai daro mūsų gyvenimą
Nepriimkim gyvenimo, kaip kažko, kas ir taip yra aišku. Kaip kažko, kas jau tapo įprasta.Argi ne keista, kad tu gyveni? Kad tu esi toks, koks esi? Kad yra tokių pat,
Ir štai jau kelinta diena vis einu pro medžius, kurie nusidažę įvairiausiomis spalvomis. Vieni dar žali, kiti jau paraudę ar nuauksėję. Kiek daug gražių spalvų. Kaip smagu, kai einant po
Tikriausiai kiekvieno gyvenime randasi įvykių ir apsisprendimų, kurie neišvengiamai mus pakeičia ir sukuria kažką naują… Man tas etapas atėjo, kai išdrįsau pasidalinti namų erdve su keturiomis žiurkėmis ir dviem triušiais,
Prieš porą dienų riedėjau namo traukiniu. Ilga laukė kelionė, todėl nusiteikiau keletą valandų praleisti vien su savimi – savo jausmais, mintimis, svajomis, prisiminimais. Įsiklausyti – kas šią akimirką skamba manyje?
Banalu, bet ar nesame nei vienas susimąstę… Jeigu tik išvažiuočiau į kitą miestą/šalį, būtų geriau. Nutrūktų kančios ir viskas pasikeistų, o aš galėčiau būti laimingas. Lyg kažkur ten, kur mūsų
1) Sekite savo kalbą tam, kad išsireikštumėte tiksliaiStenkitės plėsti savo žodyną ir elkitės su juo kaip su banko sąskaita. Tikslas – ne graži jūsų kalba, tikslas – galimybė geriau ir
Šį straipsnį parašė Saulės Vaikas, Pasitikinčios savimi Lūšies III dalyvė. Kai pradedi eiti savo pasirinktu keliu, pradžioje visada būna labai sunku. Kelyje sutinki daug abejonių, neaiškumų, klausimų, baimių, norą kažką pakeisti,
Mylėti lietų ir slėptis po skėčiu – šventvagystė. Reikia leisti jam prasiskverbti iki pat kelnaičių, tiesiogine to žodžio prasme, pajusti jį ant savęs ir savyje, atsigerti, leisti nuriedėti nuo blakstienų,
Kas yra žodis? „Verbalinė priemonė“,- atsakysite jūs. Taip, sutinku. Žodžiais mes galime save išreikšti, išlieti savo vidų, gauti ko norime. Tačiau šiomis dienomis tiesiogiai susidūriau su tuo, kad žodis gali būti
