Dažnai ir ilgai pozicionuodavau save, kad privalau turėti šeimą, t. y. susirasti vyrą, ištekėti, pagimdyti vaikų. Namas, medis, vaikas. Ir visi tie kiti standartai. Kartu iš kito šono vis girdėdavau: „na kas jau ją tokią ims į žmonas“, „jai vertėtų ištekėti jaunai, nes paskui nebesusiras JOKIO vyro“.
„Patirtyne“ Lūšis Stiprioji pasiūlė pasidalinti mintimis, kaip rasti svajonių darbą ar antrąją pusę, įveikti problemas ir daryti tai kūrybiškai, produktyviai dirbti, šypsotis liūdint, pasakyti „ne“, kritikuoti ir priimti kritiką, išgyventi netektis, auklėti vaikus.
Kiekvieną dieną einame, o dažniausiai net bėgame ir taip prabėgame per gyvenimą dideliais žingsniais. Net nestabtelėję. Nesusimąstę ir beprasmiškai. Ir ne kiekvienas sustoja bent sekundei, kad suprastų, jog taip bėga be savęs paties.
Aš mažas vikšrelis, alergiškas katėms. Gyvūnui, kurį vienintelį myliu taip, kad noriu su juo dalintis namais. Na, tiksliau, sutinku nuolankiai gyventi jo namuose. Bet paradoksas – negaliu. Nes ta meilė tiesiogiai mane dusina. Dusino. Iki atsisveikinimo su minkšta prabangiai pilka mano gyvenimo meile.
Visą gyvenimą mėgau turėti atsakymus į visus klausimus. Ieškodavau, klausdavau, reflektuodavau, analizuodavau. Labai mėgdavau atrasti sąsajas tarp įvykių, veiksmų, sprendimų – jos padėdavo gauti daugiau atsakymų.
Gandis buvo visiškai teisus. Kai elgiamės ne pagal savo vertybes ir nesiekiame savo tikslų, vyksta vidinis konfliktas. Žinome, kad turime kažką padaryti – galbūt tai projektas, gal tai laikas su mylimais žmonėmis ar dar galybė kitų dalykų, bet tai žinodami elgiamės visiškai priešingai.
Dabar laikas iš šono pažiūrėti į savo gyvenimą, t. y. pamatyti tą didelį paveikslą – kaip dabar leidžiate savo laiką, kam jį skiriate? Kaip ilgai dirbate (ir kokią to laiko dalį darote tuos dalykus, kurie jums iš tiesų įdomūs ir patinka)? Kuo užsiimate prieš ir po darbo? Ką veikiate laisvadieniais?
Kaip reikia išmokti iš tikro naudoti savo turimą laiką, kad pergalvodamas kiekvieną dieną didžiuotumeisi tuo, kas esi ir kaip gyveni?
Daugeliui žodžiai „darbas“ ir „stresas“ yra beveik sinonimiški ir vien mintis apie atsipalaidavimą atrodo neįmanoma. Tačiau neverta baimintis – jei tik truputį pakeisite savo mąstymą, susikursite raminančią aplinką ir paprastą,
Ar būna dienų, kai jaučiatės tiesiog tingūs ir nenorite imtis jokio darbo iš savo darbų sąrašo? Man tokių tikrai pasitaiko. Vakar buvo viena tokių dienų – nepaskelbiau jokio įrašo čia,
