Šį straipsnį parašė Luna Aikštingoji, Veikliosios Lūšies I dalyvė.
Santykiai su mama visada būdavo viena iš jautriausių temų. Visada jaučiausi nesuprasta, neįvertinta. Nuolatos sulaukdavau priekaištų dėl savo aprangos, šukuosenos, elgsenos, išsakytų minčių, gyvenimo būdo. Mane kritikuodavo dėl mano pomėgio išbandyti skirtingus dalykus, tai buvo traktuojama kaip bereikšmis pinigų švaistymas. Man trūko mamos dėmesio, šilumos, palaikymo ar elementaraus apkabinimo. Nuolatos kirbėjo mintis, kad jaunesnis brolis yra labiau mylimas nei aš. Jis visada būdavo pagiriamas, visada buvo kalbama apie jį, jo gyvenimą, džiaugsmus ir rūpesčius. O aš likdavau kažkur nuošalyje… Ir vis mintyse pradėjau pabrėžti, kad brolis yra svarbesnis mamai nei aš. Todėl su laiku pradėjau vis mažiau pasakoti apie save, savo gyvenimo peripetijas, santykius ir pan. Mieliau kalbėdavausi su tėčiu, nes jaučiausi jam esanti tikrai svarbi. Turiu pripažinti, kad tuo gyvenimo laikotarpiu buvau labai stipriai įsijautusi į aukos vaidmenį.
Ne veltui sakoma: jei nori pokyčių gyvenime – pradėk nuo savęs.
Tikrai neatsitiktinai papuoliau į seminarą „Veidrodžių karalystė“, kurio tikslas buvo pamatyti ir suvokti savo elgesį iš šalies. Per vieną užduotį iš šalies stebėjau, kaip moteris vaiko vaidmeniu klausia kitos moters mamos vaidmeniu: „Kodėl tu manęs nemylėjai? Ką aš tokio padariau?“ Moteris-mama atsakė: „Aš tave mylėjau taip, kaip mokėjau“. Akyse kaupėsi ašaros. Per kūną bėgiojo šiurpuliukai. Tada suvokiau, kad mane mama myli taip, kaip moka. Juk jos mama nemokė, kaip reikia būti gera mama, kaip reikia mylėti savo vaikus ir kokiais būdais rodyti meilę. Juk ji turėjo pavyzdį tik savo mamos ir, nesuvokdama to, jį kopijavo. Tai buvo pirmas kartas, kai aukos vaidmuo manyje pasidarė daug trapesnis.
Jei norite gyvenime pokyčių, pradėkite pirmiausia nuo savęs. Nesustokite. Bandykite dar kartą ir dar kartą, kol rasite sau tinkamiausią būdą pokyčiams įgyvendinti.
Viename iš seminarų atradau afirmacijos galią ir žavesį. Kiekvieną rytą prausdamasi, važiuodama autobusu ar laukdama eilėje kartojau šiuos žodžius: „Su meile ir dėkingumu atleidžiu tau, mamyte, ir priimu tave tokią, kokia esi.“ Kai pirmą dieną pradėjau kartoti šiuos žodžius, apėmė toks jausmas, kad kažkas mane smaugia: užėmė gerklę, krūtinę degino. Norėjosi viską mesti, nes tarsi pats fizinis kūnas tam priešinosi. Nepasidaviau, nes jaučiau, kad tai yra raktas į mano pokyčius. Tad su kiekviena diena kartoti afirmaciją tapo vis lengviau ir lengviau. Maždaug po metų pajaučiau neišpasakytą lengvumą. Ir suvokiau, kad tuos žodžius reikia jau paleisti. Santykiai su mama pasikeitė, jie tapo šiltesni ir jaukesni, jokių priekaištų, atsirado didesnis tarpusavio supratimas. Tai joks stebuklas. Tai sunkaus ir ilgo darbo rezultatai ir mano valia nepasiduoti. Šiuos du dalykus laikau kertiniais akmenimis, kurie man padėjo suvokti, kad mama mane myli ir visada mylės. Tai man padėjo priimti mama tokią, kokia ji yra: su visais jos privalumais ir trūkumais.
Tad jei norite gyvenime pokyčių, pradėkite pirmiausia nuo savęs. Nesustokite. Bandykite dar kartą ir dar kartą, kol rasite sau tinkamiausią būdą pokyčiams įgyvendinti.
Luna Aikštingoji, Veikliosios Lūšies I dalyvė.
Paruošė Justina K. T. (redagavimas) ir Janina D. Iliustracijos naudojamos su CC0 licencija.
