Svarbiausias smegenų darbas – virpėti nuo džiugaus lūkesčio, svaigti mėgaujantis ar justi švelnią simpatiją. Dar daugiau – tokie pojūčiai mums tiesiog gyvybiškai būtini. Daugelis žmonių laimės ieško lyg girtuoklis savo
1. Atsisakyk savo poreikio visada būti teisiam; 2. Atsisakyk poreikio viską kontroliuoti; 3. Atsisakyk kaltės jausmo; 4. Atsisakyk save žlugdančių kalbų; 5. Atsisakyk save ribojančių įsitikinimų; 6. Atsisakyk skundimosi; 7.
Dėkoju už gyvybės dovaną ir meldžiuosi už tuos, kurie negalėjo ateiti į šį pasaulį. Dėkoju už tėvelių meilę ir meldžiuosi už tuos, kurie jos nepatyrė. Dėkoju už gyvenimo džiaugsmą ir
Kažkur girdėjau, kad žmogus visada gali rinktis. Nejaugi? Juk gimiau, kur gimiau ir gimiau tada, kada gimiau – to negalėjau pasirinkti. O mano tėvai – būtent šitokie, o ne kitokie
Miško kirtėjai džiaugiasi išlakiu, tvirtu, kvapniu medžiu. Jei medį per sunku nukirsti, jei jis per daug kreivas, kad išeitų tiesūs rąstai, jei pernelyg dvokia puviniu, kad tiktų baldams, ar per
Sveika. Ar tu žinai, kad tu turi, ne – tu privalai, mėgautis kiekviena diena, kiekviena valanda ir minute. Neimk į galvą, ką sako visi aplinkiniai, netgi ką sako tavo tėvai
Kaip gera po sunkios darbo dienos prigulti ant sofos prieš televizorių ir nieko neveikti… NIEKO! O jei tai būtų Tavo paskutinė diena šiame pasaulyje? Juk tiek daug draugų, bičiulių, giminaičių
Nuginkluojanti vaiko šypsena. Žiburiuojančios artimo žmogaus akys. Draugo rankos šiluma delne. Gaivaus vasaros vėjo gūsis, kedenantis plaukus. Gelsvas rudens lapas, nusileidęs ant kaštonų patalo. Snaigė, tirpstanti delne. Jaukus židinyje plevenančios
Sekmadienio ryto laikraštis lūkuriavo savo eilės šalia kavos puodelio. Akis užkliuvo už vieno žodžio straipsnio pavadinime – „…aiškiaregys…“. Mmmm, pasidarė įdomu, nes pirmą kartą šis žodis šis nušvito kita prasme
