Kas tavo gyvenime galėtų būti tas pagrindinis rąstas? Tėvas, motina, tavo broliai ar sesės galėtų būti visai nebloga pradžia. Jei tik sugebėtum suprasti, koks palaiminimas laukia tavęs, kai broliai ir
<…> Išmintingas sodininkas tyliai sau ištaria: „Aš taip ilgai dirbau, atėjo laikas pasidžiaugti savo darbo vaisiais ir įsiklausyti į tylą. Ir net jei reikia nupjauti veją ar sugrėbti lapus ir
Svarbiausias smegenų darbas – virpėti nuo džiugaus lūkesčio, svaigti mėgaujantis ar justi švelnią simpatiją. Dar daugiau – tokie pojūčiai mums tiesiog gyvybiškai būtini. Daugelis žmonių laimės ieško lyg girtuoklis savo
Kadangi pagrindinis mūsų poreikis yra mylėti, kiekviena mūsų asmeninė problema siejasi su santykiu. Šios problemos neatrodo kilusios dėl žmonių, tačiau jų neišspręsi kitaip, tik santykyje. Mes desperatiškai stengiamės išsikapstyti patys
1. Atsisakyk savo poreikio visada būti teisiam; 2. Atsisakyk poreikio viską kontroliuoti; 3. Atsisakyk kaltės jausmo; 4. Atsisakyk save žlugdančių kalbų; 5. Atsisakyk save ribojančių įsitikinimų; 6. Atsisakyk skundimosi; 7.
Įsivaizduokite savo gyvenimą kaip tamsią girią, kurioje jūs pasiklydot. Kaipgi jums surasti kelią? Galbūt norėtumėte, kad girios ten nebūtų, bet ji yra. Galbūt jūs norėtumėte, kad kažkas stebuklingai įsikištų, bet
Sena legenda pasakoja apie žmogų, ant kelio radusį didelį akmenį su dailiai iškaltu užrašu: „Po manimi yra didelė tiesa“. Žmogus visaip bandė nustumti akmenį ir galiausiai jam tai pavyko. Po
Ilgai svarsčiau, ką turėčiau parašyti… Atrodo, kad neturiu pakankamai gyvenimiškos patirties, nes esu dar jauna . Visgi pasilikau prie žmogiškos temos. Mes kiekvieną dieną konkuruojame tarpusavyje, vadovaujamės stereotipais, slepiamės po
Keistas sutvėrimas yra tas žmogus. Žmogus su savo mintimis norais, troškimais ir svajonėmis. Žmogus visą gyvenimą laukiantis, kada gi pagaliau jis bus laimingas. Tai yra pirmasis mano straipsnis apie tai,
Dėkoju už gyvybės dovaną ir meldžiuosi už tuos, kurie negalėjo ateiti į šį pasaulį. Dėkoju už tėvelių meilę ir meldžiuosi už tuos, kurie jos nepatyrė. Dėkoju už gyvenimo džiaugsmą ir
