Jaunas japonų vienuolis norėjo kuo anksčiau gyvenime pasiekti nušvitimą, kad paskui galėtų imtis kitų reikalų. <…> Ilgai meditavęs ir mąstęs, pergamente kuo dailiausiai kaligrafiškai užrašė šį trumpą posmelį: Jauno doro
Griežti ir kategoriški vertinimai bei standartai, apibrėžiantys tai, koks kūnas visuomenėje laikomas priimtinu, sukuria ištisą besikūprinančių aukštaūgių merginų, ant aukštų kulniukų stypčiojančių mažyčių moteryčių, juodai besirengiančių, tarsi amžinai ko nors
Mes visi užrašyti į mokyklą, kuri vadinasi „gyvenimas Žemės planetoje“. Kiekvienas žmogus ir įvykis – mūsų mokytojai. Klaidų nėra, yra tik pamokos. O vadinamieji pralaimėjimai – tik žingsniai pergalės
Protas ir jo žinojimas kasdieniniame gyvenime atlieka savo praktines funkcijas. Tačiau, kai jis užvaldo visus jūsų būties aspektus, taip pat santykius su kitais žmonėmis ir su gamta, jis tampa siaubingu
– Norėčiau tau perskaityti vieną eilėraštį, – taręs šiuos žodžius Džiulianas iš savo kišenės išsitraukė dramblio kaulo spalvos popieriaus skiautę. Iš pažiūros tas popierius atrodė labai plonas ir senas. Prieš pradėdamas skaityti
Rytuose žinoma viena sena pasakėčia apie neturtingą valstietį. Kartą jis atėjo pas kaimo išminčių ir pasiskundė, kad negali sudurti galo su galu. Vargšas pasisakė nebežinantis, kaip toliau gyventi. Jis pavargo
Daugelis amerikiečių ieško padrąsinimo, patarimų ir patvirtinimo „padėk sau“ (angl. „self-help“) knygose. Pozityvūs teiginiai kaip „aš mylimas žmogus“ ar „man pasiseks“, kurie siūlomi tokiose knygose, kelia žmogaus savigarbą, skatina tinkamus
Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?! I. Prisimink pojūtį, kuris apima, kai esi pripažįstamas ir giriamas, kai tavimi žavimasi, tau plojama. Pamėgink sugretinti
