Mano patirtis nėra labai unikali ar išskirtinė, tačiau pastebiu, kad dalis žmonių daro tą pačią klaidą kaip ir aš pati dariau. Jie netiki, kad gali sutikti mylimą žmogų, kad juos gali mylėti, kad apskritai yra normalių vyrų ar moterų, mano, kad „normalūs” jau užimti, o likę „laisvėje” tai niekam tikę, laiko save nevykėliais, kurie jau pavėlavo...
Patirtimi dalinasi Liepsna Žvaigždėta, Pasitikinčios savimi Lūšies 2017 dalyvė Ilgus metus mane kamavo klausimas kaip būti, kad viduje būtų gera, ramu, tyku ir taiku? Kad mano nuosavame viduje, kur nuolat
Noriu pasidžiaugti, jog per 15 vedybų metų supratau, jog vyrai - tai tokie patys žmonės, kaip ir moterys (tik mažiau šneka).
Pasidalinsiu patirtimi, kuri, galbūt, padės ne vienai šeimai atrasti būdą bendrauti su savo užsispyrusiais, „viską žinančiais“ paaugliais ir ne tik.
Žinau, kiekvienas myli skirtingai ir nuo to jo meilė yra nei bloga, nei gera; myli taip, kaip moka; myli taip, kaip jį mylėjo jo tėvai ar priešingai, nei tai darė tėvai. Nėra įrankių išmatuojančių meilės stiprumą; nėra tinkamų žodžių jai aprašyti...
Yra tokia K. Byron knyga „Mylėk tai, kas yra“. Tai nuostabią pagalbą sau siūlanti metodika, kurios poveikį teko patirti šią vasarą. Pirmiausia su ja susipažinau ją praktikuojančios ir kitus mokančios moters dėka ir buvau apžavėta.
Visi turime mamas. Kitos – jau esame mamos. Kiek jaučiamės laisvi su savo mama? Kiek laisvės duodame savo vaikams? Kur yra aukso viduriukas tarp laisvės ir disciplinos, tarp autoritetingos įtakos ir psichologinio manipuliavimo?
Santykiai su mama visada būdavo viena iš jautriausių temų. Visada jaučiausi nesuprasta, neįvertinta. Nuolatos sulaukdavau priekaištų dėl savo aprangos, šukuosenos, elgsenos, išsakytų minčių, gyvenimo būdo.
Buvau išsiskyrusi su vaikinu ir ilgą laiką nuo savęs bėgau. Tada pradėjau skaityti apie santykius ir labai daug klausyti vedų išminties apie vyrišką ir moterišką prigimtį, šeimą. Mano vaikystės šeima buvo destruktyvi.
Dažnai ir ilgai pozicionuodavau save, kad privalau turėti šeimą, t. y. susirasti vyrą, ištekėti, pagimdyti vaikų. Namas, medis, vaikas. Ir visi tie kiti standartai. Kartu iš kito šono vis girdėdavau: „na kas jau ją tokią ims į žmonas“, „jai vertėtų ištekėti jaunai, nes paskui nebesusiras JOKIO vyro“.
