Šį straipsnį parašė Skorpionė Nuodingoji, Pasitikinčios savimi Lūšies V dalyvė.
Šypsena. Amerikietiška šypsena. Dirbtinė amerikietiška šypsena. Turbūt ne man vienai, prieš 15 metų atsidūrusiai šalyje, kur ne mažiau nei 90 procentų sutiktų žmonių apdovanoja tave šypsena, iš pradžių buvo nejauku. Kokie kvaili, galvojau. Tačiau bėgant laikui pasidarė vis sunkiau išlaikyti lietuvišką veido rimtumą, ir taip pat visiems į kairę ir dešinę pradėjau dalinti šypsenas. O darbe tai buvo privalomas dalykas – kiekvienam klientui privalai nusišypsoti, paklausti, kaip jis, ir palaikyti pokalbį, jei tik jis to nori.
Kai nuotaika būdavo gera, viskas ėjosi sklandžiai ir be problemų. Bet kam nepasitaiko sunkių dienų? Tokioms užslinkus, šypsenos jau nelieka, į frazę „kaip jautiesi?“ bandai lietuviškai nuoširdžiai rinkti žodžius, kad kuo tiksliau apibūdintum, kaip čia man dabar yra… Ir koks keistas dalykas – tave kamantinėja ir stebi tol, kol vis tiek nusišypsai ir pasakai, kad tau viskas gerai. Tokiomis dienomis norėdavosi skradžiai žemę prasmegti, bėgti tolyn nuo tų šypsenų ir viso apsimestinio gerumo, rasti tamsų kamputį, kur galima pabūti ir piktam, ir pavargusiu veideliu, gal net pažliumbti…
Tad negailėkime šypsenų nei sau, nei vieni kitiems! Į klausimą „kaip sekasi?“ drąsiai rėžkime „puikiai!“ (ne normaliai, ne gerai, bet PUIKIAI!). Ir ne todėl, kad kažką apgautume, ne todėl, kad pasipuikuotume, nes galbūt ne visada taip yra, o todėl, kad palaikytume gerą nuotaiką, tonusą, padovanotume šypseną. O pasibėdojimai ir tikrieji išgyvenimai lai lieka nuoširdiems pokalbiams su draugais ir artimaisiais.
Tad šypseną jums visiems!
Skorpionė Nuodingoji, Pasitikinčios savimi Lūšies V dalyvė.
Paruošė Justina K. (redagavimas) ir Janina D. Iliustracijos naudojamos su CC0 licencija.
