Besiaudama batus geriu kavą ir trinkteliu duris, vėl nepasisveikinusi su kaimynu. Pasignalizuoju prieš mane važiuojančiai mašinai – tik kažkoks nevykėlis gali taip vilktis! Sustoju prie perėjos ir jau pasigailiu, nes
Visi žinom tą istoriją su dviem pelytėm, įkritusiom į pieną. Viena buvo optimistė ir rado išeitį – suplakė grietinę ir išlindo iš puodynės. O kita gi, pesimistė, taip ir paskendo
1. Būk atsakingas už savo veiksmus. Kad ir ką darai, prisimink, jog tai darai savo naudai, nesvarbu ar tai būtų pagriebtas torto gabalėlis, ar tingėjimas keltis anksti, nenorėjimas daryti rytinės
Kažkur girdėjau, kad žmogus visada gali rinktis. Nejaugi? Juk gimiau, kur gimiau ir gimiau tada, kada gimiau – to negalėjau pasirinkti. O mano tėvai – būtent šitokie, o ne kitokie
Kaip gera po sunkios darbo dienos prigulti ant sofos prieš televizorių ir nieko neveikti… NIEKO! O jei tai būtų Tavo paskutinė diena šiame pasaulyje? Juk tiek daug draugų, bičiulių, giminaičių
Sekmadienio ryto laikraštis lūkuriavo savo eilės šalia kavos puodelio. Akis užkliuvo už vieno žodžio straipsnio pavadinime – „…aiškiaregys…“. Mmmm, pasidarė įdomu, nes pirmą kartą šis žodis šis nušvito kita prasme
Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite. Anksčiau ar vėliau bemaž kiekvieno žmogaus širdyje atsiranda šventumo, dvasingumo, Dievo (galima vadinti, kaip nori) troškimas. Tai šen, tai
Noriu pasidalinti savo mintimis apie pasirinkimo reikšmę mūsų gyvenimo kokybei. Ne apie esminių pasirinkimų, tokių kaip veiklos sritis, sutuoktinis, svarbūs pirkiniai ar pan., bet apie mūsų reakcijos pasirinkimo į viską,
„Spontaniška veikla – tai vienintelis būdas, kuriuo žmogus gali įveikti vienatvės baimę, neatsisakydamas savojo „aš“ pilnatvės, nes spontaniška jo esmės realizacija vėl sujungia jį su pasauliu – žmonėmis, gamta ir